Atkūrus nepriklausomybę

Atgimimas atnešė ryškių permainų: nuimtos okupaciniam režimui tarnavusios ekspozicijos, išsiplėtė galimybių darbuotojų kūrybiškumui reikštis ribos, pasikeitė muziejaus struktūra. 1990 m. konkursą direktoriaus pareigoms užimti laimėjo Gintaras Šileikis, istoriko išsilavinimą įgijęs Vilniaus pedagoginiame institute. 1989 m. gegužės 1 d. miesto taryba apsisprendė Švč. Trejybės bažnyčią grąžinti tikintiesiems, Parodų skyrius 1990 m. perkeltas į rekonstruotas muziejaus patalpas Respublikos g. 3. Dailės galerijai atsiskyrus nuo muziejaus, Parodų skyrius panaikintas. Tais pačiais metais Ikitarybinės ir Tarybinės visuomenės skyriai reorganizuoti į Istorijos, 1991 m. įkurtas Etninės kultūros skyrius.

1991 m. restauruotame malūne Ramygalos g. 121A pradėta rengti gamtos ekspozicija. Malūną grąžinus savininkui darbai nutrūko. Nuosavybės teisė pripažinta ir A. Domaševičiaus namo paveldėtojams, memorialinis muziejus buvo panaikintas, ekspozicija nuimta.

Eksponatai kaupėsi, tiek saugykloms, tiek ekspozicijoms, tiek ir muziejininkų darbo vietoms trūko patalpų. 1993 m. muziejaus reikmėms perduoti likusieji Moigių komplekso pastatai, taip pat etnografinė sodyba Smilgių miestelyje. 1994 m. šalia G. Petkevičaitės-Bitės memorialinio buto atidaryta Medicinos istorijos ekspozicija (rengė Sandra Libikienė, dailininkai Vygantas Kosmauskas ir Eugenijus Strockis). 1996 m. seniausiame Panevėžio miesto pastate Kranto gatvėje įrengta senųjų medžio skulptūrų ekspozicija (rengė Daina Snicoriūtė, dailininkai V. Kosmauskas ir E. Strockis).

Siekiant užtikrinti geresnes eksponatų tvarkymo, saugojimo ir tyrinėjimo sąlygas, palaipsniui pertvarkyti muziejaus fondai – iš vyriausiosios fondų saugotojo žinios archeologijos, etnografijos, fotografijos, dokumentų, periodikos, numizmatikos, knygų ir gamtos rinkiniai išskirstyti ir perduoti muziejininkams.

1996 m. Gintaras Šileikis išrenkamas į Lietuvos Respublikos Seimą. Nuo 1997 m. muziejui vadovauja Vilniaus pedagoginiame institute istoriko išsilavinimą įgijęs Arūnas Astramskas. Įstaigos veiklą ir muziejinį darbą jis jau gerai žinojo – čia dirbo nuo 1990 m., buvo muziejaus Mokslinės tarybos pirmininkas, tad nenuostabu, kad ir toliau didelį dėmesį skyrė tiriamajam darbui. Jo pastangomis išsiplėtė muziejaus veiklos ir sklaidos formos. 1997 m. įsteigtas direktoriaus pavaduotojo etatas edukacinei ir kultūrinei veiklai organizuoti. Ja tapo Gamtos skyriuje dirbusi Violeta Venckuvienė. 

2000 m. buvo įkurtas Restauravimo ir konservavimo skyrius, kuriame dirba metalo, medžio ir popieriaus restauratoriai. 2011 m. rugsėjo 1 d. veiklą pradėjo muziejaus Edukacijos ir informacijos skyrius. 2000 m. muziejus pirmasis iš miesto kultūros įstaigų pristatė savo interneto svetainę.

Vienas iš svarbiausių pastarųjų dešimtmečių uždavinių – tapti gyvu muziejumi, nuolat besikeičiančia, patraukliai istorinę atmintį perduodančia kultūros paveldo įstaiga. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo nuolat atnaujinamos ir modernizuojamos ekspozicijos. 1990 m. po ilgos pertraukos vėl išeksponuota išskirtinio lankytojo dėmesio sulaukianti Valerijono Straševičiaus surinkta pasaulio vabzdžių kolekcija. 1995 m. ją papildė nauja ekspozicija „Panevėžio krašto gamta“ (rengė Vida Giedrimienė ir Violeta Venckuvienė, dailininkai V. Kosmauskas ir E. Strockis). Buvo atnaujintos ir istorinės ekspozicijos: 1997 m. atidaryta ekspozicija „Panevėžio kraštas 1918–1940 m.“ (rengė Virginija Vaičikonytė, dailininkai V. Kosmauskas ir E. Strockis), 2002 m. – „Panevėžys XIX–XX a. sandūroje“ (rengė Arūnas Astramskas ir Jūratė Gaidelienė, dailininkas Vidas Žigas), joje įrengti krautuvės ir fotoateljė interjerai. 2004 m. buvusiose Sąjūdžio būstinės patalpose atidaryta patraukli ir moderni Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija (rengė Emilija Juškienė ir Donatas Pilkauskas, dailininkė Danguolė Gailiūnaitė), 2005 m. atnaujinta archeologijos ekspozicija „Panevėžio priešistorė“ (rengė Alfreda Petrulienė, dailininkas Ramūnas Grikevičius). 2007 m. gegužės 19 d. restauruotame seniausiame miesto pastate atidaryta ekspozicija „Upytės bajorai“ (rengė J. Gaidelienė ir A. Astramskas, dailininkė D. Gailiūnaitė). 2011 m. duris atvėrė itin palankiai lankytojų ir specialistų įvertinta ekspozicija „Kryždirbystė Aukštaitijoje“ (rengė D. Snicoriūtė, dailininkė Rita Kosmauskienė), skirta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktam Lietuvos kultūros reiškiniui. Nuo 2014 m. ypač jaunųjų lankytojų dėmesį traukė moderni ekspozicija „Gamtos medija“ (rengė A. Astramskas ir Vaida Goberienė, dailininkė R. Kosmauskienė), o nuo 2016 m. – ir didelio susidomėjimo sulaukusi ekspozicija „Panevėžys Lietuvos Respublikos metais (1918–1940)“ (rengė J. Gaidelienė ir D. Pilkauskas, dailininkai D. Gailiūnaitė, Asta Radvenskienė ir Evaldas Ivanauskas).

Ilgalaikės istorinės ekspozicijos rengiamos ne tik muziejaus patalpose. 2003 m. miesto sporto rūmuose atidaryta ekspozicija „Iš Panevėžio miesto sporto istorijos“ (rengė D. Pilkauskas, dailininkė D. Gailiūnaitė), ji nuimta pradėjus sporto rūmų rekonstrukciją. 2016 m. miesto tarybos sprendimu muziejui perduotas visuomeninis Panevėžio sporto muziejus. Vienas iš iškeltų uždavinių – įrengti Panevėžio sporto istorijos ekspoziciją „Cido“ arenoje. Pirmieji šeši ekspozicijos „Sveikame kūne sveika siela“ stendai visuomenei pristatyti 2018 m. birželio 1 d. (rengė Janina Sinickienė, Silvija Kraskauskienė, Zita Pikelytė, A. Astramskas ir Emilis Jocius, dizainerė Giedrė Stasevičienė), kitais metais ekspozicija papildyta dar vienu stendu. 2017 m. pristatyti pirmieji trys lauko parodos „Panevėžio gatvės: žmonės, įvykiai, vaizdai“ stendai (projekto vadovas Donatas Juzėnas, dizainerė G. Stasevičienė), 2018 m. paroda papildyta dar trimis stendais.

Didelės pastangos dėtos ieškant lėšų muziejui perduotų kitų dviejų itin prastos būklės Moigių pastatų remontui. Buvo parengti pastatų atnaujinimo ir kiemo sutvarkymo planai, įvairiems fondams teiktos paraiškos finansavimui gauti. Vienas pastatas po rekonstrukcijos duris atvėrė 2006 m., jame įrengta parodų salė, edukacijos klasė, saugyklos, nuo 2018 m. įsikūrė administracija. Antrasis pastatas rekonstrukcijos laukė dar ilgai – atnaujintas tik 2020-aisiais, jame įrengtas modernus Edukacijos ir restauravimo centras.

Dėl įvairių priežasčių teko atsisakyti filialų. 2009 m. Smilgių etnografinė sodyba ir skulptoriaus Juozo Zikaro memorialinė sodyba Paliukų kaime, Paįstrio seniūnijoje, perduotos Panevėžio rajono savivaldybės administracijai. Dėl prastos pastato būklės, neužtikrinančios muziejinių vertybių eksponavimo sąlygų, Panevėžio miesto savivaldybės sprendimu 2010 m. uždarytas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės muziejus, eksponatai grąžinti į muziejaus saugyklas. Nuimta ir medicinos istorijos ekspozicija – ji perkelta į Respublikinę Panevėžio ligoninę.

Nuo 1997 m. pradėtos vesti edukacinės programos moksleiviams. Iš pradžių mokomieji užsiėmimai veikdavo prie parodų. Pirmoji buvo sukurta prie fotografijų parodos „Baliui Buračiui – 100“ (sukūrė Z. Pikelytė). Vėliau pradėtos vesti kalendorinių švenčių, istorinės, teminės programos, pritaikytos įvairioms amžiaus grupėms nuo darželinukų iki senjorų, į užsiėmimus kviečiamos šeimos, vedamos asmeninės šventės muziejuje, tokios kaip mergvakariai, gimtadieniai ir pan. Muziejuje vykstant renovacijai itin paklausūs tapo išvažiuojamieji edukaciniai užsiėmimai mokymosi ar darbo vietose.

Naujoje erdvesnėje Moigių parodų salėje pradėtos rengti didesnio įdirbio ir finansavimo reikalaujančios metus trunkančios parodos. Jose pristatomi praeities įvykiai, vietovės, reiškiniai, žmonės. Įspūdingą vaizdinį pasakojimą „Dviratis: nuo sporto iki meno“ (rengė Stanislovas Grubliauskas, dailininkė D. Gailiūnaitė) 2010 m. pakeitė turininga ir eksponatais bei istorijomis turtinga paroda „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: kilni pareiga kilti ir kelti“ (rengė J. Gaidelienė ir Vitalija Vasiliauskaitė, dailininkė D. Gailiūnaitė) 2011 m., lankytojų įtraukimu išsiskyrė paroda „Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio“ (rengė Lina Vilienė, dailininkė Edita Gumauskaitė), eksponuota 2012–2013 m. – joje nuolat skambėjo įvairių instrumentų garsai. Po ramaus miesto istorijos pasakojimo „Panevėžio epas“ (rengė Alfreda Petrulienė ir Dovilas Petrulis, dailininkė D. Gailiūnaitė) 2013–2014 m. sekė margaspalvė XIX–XX a. tekstilės pavyzdžių paroda „Panevėžio krašto praeitis audimo raštuose“ (rengė D. Snicoriūtė, dailininkė R. Kosmauskienė) 2015 m. ir puikaus dizaino dvarų kultūrą ir išlikusį paveldą pristačiusi paroda „Dvaro vartus atvėrus“ (rengė J. Gaidelienė, Z. Pikelytė ir D. Petrulis, dizainerė G. Stasevičienė) 2016 m. Kasmet parengiama po kelias trumpalaikes, virtualias ir kilnojamąsias mūsų krašto istorijos, dailės ir fotografijos darbų parodas.

Ekspozicinė veikla negalėtų būti sėkminga, jei neturėtume įdomių eksponatų. Jų iki 2020 m. sausio 1 d. sukaupta 116 tūkstančių 413. Daug muziejininkų žinių, darbo ir laiko sąnaudų reikalauja eksponatų tvarkymas, tyrinėjimai, aprašymai, saugojimas ir sklaida. 2010 m. muziejus prisijungė prie Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos (LIMIS), pradėtas rinkiniuose saugomų vertybių skaitmeninimas ir sklaida internete.

Per pastarąjį dvidešimt metų labai išsiplėtė muziejininkų veiklos sritys. Be kasdienio muziejinio darbo, kas metais tenka organizuoti po kelis viešus renginius atvirose miesto erdvėse, kuriuos koordinuoja direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Violeta Venckuvienė. Didžiausi ir daugiausiai pastangų reikalaujantys renginiai yra nuo 2006 m. kasmet rengiama gausų lankytojų būrį pritraukianti Europos muziejų naktis, nuo 2008 m. kartu su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka organizuojama konferencija Juodojo kaspino dienai ir Baltijos keliui paminėti, nuo 2014 m. – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ apdovanojimo ceremonija, nuo 1999 m. kas dvejus metus rengtas tarptautinis folkloro festivalis „Aisūs kankleliai“ (surengti 8 festivaliai), 2011 m. suorganizuota miesto gimtadienio šventė „Aukštaičių suktinis“, 2014 m. – įspūdinga Vasarvidžio šventė Skaistakalnio parke.

Nuotraukų galerija:

1. Iki 1991 m. šiame name veikė Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrėjo gydytojo Andriaus Domaševičiaus memorialinis muziejus. PKM archyvas.

2. Muziejaus 70-mečio minėjimas 1995 m. J. Zalumskio nuotrauka.

3. 1997 m. atidaryta ekspozicija „Panevėžio kraštas 1918–1940 m.“ T. Stasevičiaus nuotrauka.

4. 2002 m. atidaryta ekspozicija „Panevėžys XIX–XX a. sandūroje“. T. Stasevičiaus nuotrauka. PKM SA F. 5, Ap. 8, B. 18/4.

5. Muziejininkai skulptoriaus Stanislovo Kuzmos dirbtuvėse. 2003 m. kovo 28 d. A. Kuzmos nuotrauka.

6. Rengiama Panevėžio įkūrimo 500 metų jubiliejui paminėti skirta paroda „Istorija, miestas ir mes“. Centre – viena iš parodos rengėjų Jūratė Gaidelienė, dešinėje – dailininkė Danguolė Gailiūnaitė, kairėje – Stanislovas Grubliauskas. 2003 m. G. Lukoševičiaus nuotrauka.

7. Parodos „Istorija, miestas ir mes“ atidarymo metu direktorius Arūnas Astramskas dėkoja skulptoriui Stanislovui Kuzmai už muziejui padovanotą Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro paminklo gipsinį maketą ir įteikia atminimo dovaną. 2003 m. G. Lukoševičiaus nuotrauka.

8. 2004 m. atidaryta Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija. G. Lukoševičiaus nuotrauka.

9. Ekspozicijos „Panevėžio priešistorė“ atidarymas. Iš kairės: Istorijos skyriaus vedėja ir ekspozicijos rengėja Alfreda Petrulienė, direktorius Arūnas Astramskas ir vyresnioji muziejininkė Jūratė Gaidelienė. 2005 m. G. Lukoševičiaus nuotrauka.

10. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinė ekspozicija. 2005 m. G. Lukoševičiaus nuotrauka.

11. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ekspozicijoje – ilgametė jos prižiūrėtoja Benona Šimėnienė. 2005 m. G. Lukoševičiaus nuotrauka.

12. Skulptoriaus Juozo Zikaro memorialinė sodyba Paliukų kaime. 2005 m. G. Lukoševičiaus nuotrauka.

13. Muziejui priklausiusi Smilgių etnografinė sodyba. 2005 m. G. Lukoševičiaus nuotrauka.

14. Po rekonstrukcijos atidaromas antrasis Moigių namų komplekso pastatas. Juostelę perkerpa Panevėžio miesto meras Vitas Matuzas ir muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. 2006 m. rugsėjo 26 d. T. Stasevičiaus nuotrauka.

15. 2007 m. gegužės 19 d. restauruotame seniausiame miesto pastate atidaryta ekspozicija „Upytės bajorai“. T. Stasevičiaus nuotrauka.

16. Kilnojamosios parodos „Juozo Miltinio portretai“ pristatymas. Kalba parodos rengėja direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Violeta Venckuvienė. 2007 m. rugpjūčio 30 d. T. Stasevičiaus nuotrauka. PKM SA F. 5, Ap. 5, B. 9/15.

17. Festivalio „Aisūs kankleliai“ dalyviai ir svečiai, susirinkę Nepriklausomybės aikštėje prie laužo paminėti Baltijos kelią. 2008 m. rugpjūčio 22 d. Z. Pikelytės nuotrauka.

18. Muziejaus kolektyvas 2009 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

19. Direktorius Arūnas Astramskas ir Istorijos skyriaus vedėja Alfreda Petrulienė skulptoriaus Leono Žuklio dirbtuvėse. Kairėje – vyskupo Motiejaus Valančiaus biustas, kurį skulptorius dovanojo Panevėžio kraštotyros muziejui. 2010 m. Z. Pikelytės nuotrauka.

20. Parodos „Dviratis: nuo sporto iki meno“ rengėjas Stanislovas Grubliauskas ir dviratininkė Simona Krupeckaitė. 2010 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

21. Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicijoje renginį „Pogrindinė spauda sovietmečiu“ veda Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė Emilija Juškienė. Susitikimo svečiai – Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir vienuolė Ona Pranckūnaitė. 2010 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

22. Ekspozicijos „Kryždirbystė Aukštaitijoje“ atidarymas. Renginį veda Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė ir direktorius Arūnas Astramskas, šalia stovi menotyrininkė dr. Skaidrė Urbonienė, iš kairės stovi Istorijos skyriaus vedėja Jūratė Gaidelienė, fondų saugotoja Alma Kriovienė ir archeologė Alfreda Petrulienė. 2011 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

23. Dievdirbio kampelis ekspozicijoje „Kryždirbystė Aukštaitijoje“. 2011 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

24. Parodos „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė: kilni pareiga kilti ir kelti“ atidarymas. Prie mikrofono parodos globėja Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. 2011 m. T. Stasevičiaus nuotrauka. PKM SA F. 5, Ap. 9, B. 24/34.

25. Archeologai Alfreda Petrulienė ir Dovilas Petrulis kasinėjimų Savanorių aikštėje metu. 2011 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

26. Parodą „Nuo švilpynės iki skambančio vamzdžio“ pristato jos rengėja Etninės kultūros skyriaus vedėja Lina Vilienė. 2013 m. T. Stasevičiaus nuotrauka. PKM SA F. 5, Ap. 11, B. 11/45-1.

27. Unikalioji Valerijono Straševičiaus pasaulio vabzdžių kolekcija 2014 m. atidarytoje ekspozicijoje „Gamtos medija“. T. Stasevičiaus nuotrauka.

28. Muziejaus direktoriai (iš kairės): Gintaras Šileikis (1990–1996), Jadvyga Rimšelienė (1954–1987) ir Arūnas Astramskas (nuo 1997 m.). 2014 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

29. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ teikimo ceremonija. Iškilmių organizatorė Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė (kairėje) ir poetė Elvyra Pažemeckaitė. 2015 m. T. Stasevičiaus nuotrauka. PKM SA F. 5, Ap. 13, B. 1/68.

30. Muziejininkai po Vasarvidžio šventės Skaistakalnio parke. 2014 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

31. Miesto gimtadienio šventinėje eisenoje. 2015 m. T. Stasevičiaus nuotrauka. PKM SA F. 5, Ap. 13, B. 19.

32. Edukacinė programa „Kelionė laiku“. 2008 m. T. Stasevičiaus nuotrauka. PKM SA F. 5, Ap. 6, B. 3/11.

33. Edukatorė Vaida Goberienė veda programą „Drugelio kelionė po pasaulį“. 2015 m. T. Stasevičiaus nuotrauka. PKM SA F. 5, Ap. 13, B. 5/23.

34. Vertingų eksponatų muziejui padovanojęs monsinjoras Juozapas Antanavičius pasirašo Eksponatų priėmimo-perdavimo aktą. 2016 m. kovo 17 d. T. Stasevičiaus nuotrauka.

35. Pristatoma ekspozicija „Panevėžys Lietuvos Respublikos metais (1918–1940)“. 2016 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

36. Dvarininko darbo kambario interjeras lankytojų ir specialistų puikiai įvertintoje parodoje „Dvaro vartus atvėrus“. 2016 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

37. Lauko parodos „Panevėžio gatvės: žmonės, įvykiai, vaizdai“ rengėjai. Dešinėje – projekto vadovas Istorijos skyriaus vyresnysis muziejininkas Donatas Juzėnas, iš kairės penkta – dizainerė Giedrė Stasevičienė. 2017 m. G. Kartano nuotrauka.

38. 2018 m. pristatytos Panevėžio sporto ekspozicijos „Sveikame kūne – sveika siela“ stendai „Cido“ arenoje. G. Kartano nuotrauka.

39. Ekspozicijos „Sveikame kūne – sveika siela“ neįgaliųjų sporto stendo pristatymas. Iš kairės antra – bėgikė Sigita Markevičienė, trečia – rutulio stūmikė ir disko metikė Dangutė Skėrienė, ketvirta – viena iš ekspozicijos rengėjų Istorijos skyriaus muziejininkė Janina Sinickienė, penktas – miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. 2019 m. G. Kartano nuotrauka.

40. Muziejaus 95-uosius veiklos metus švenčiantys muziejininkai. 2020 m. sausio 17 d. G. Kartano nuotrauka.