Sovietų ideologijos įtakoje

1945 m. rugsėjo 1 d. muziejui vadovauti paskiriamas pedagogo išsilavinimą turėjęs Petras Urbaitis. Jis 1922–1924 m. mokėsi Panevėžio mokytojų seminarijoje, 1928–1930 m. mokslus tęsė Tauragės mokytojų seminarijoje, mokytojavo daugelyje Lietuvos vietų. Mokslinio darbuotojo pareigas užėmė 1945 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais kraštotyros muziejaus darbuotojų kursus išklausęs Petras Aleksandravičius. Jis 1939 m. buvo baigęs pradžios mokyklą, 1942–1944 m. mokęsis Panevėžio prekybos mokykloje, o nuo 1944 m. – geležinkelininkų mokykloje elektromechanikos. Nuo 1954 m. spalio 25 d. jam paskirtos ir eksponatų saugotojo funkcijos, muziejuje jis išdirbo iki 1959 m. gegužės.

 

Muziejui buvo surastos naujos patalpos Respublikos g. 3-iajame name, iki karo buvusiuose Apygardos teismo rūmuose. Čia įrengta ir 1947 m. sausio 7 d. atidaryta pirmoji po karo ekspozicija. Ją sudarė archeologijos, numizmatikos, istorijos, Didžiojo Tėvynės karo, socialistinis, pramonės ir zoologijos skyriai. Šiame pastate muziejus veikė ilgiausiai – net keturiasdešimt metų.

 

Pirmąjį pokario dešimtmetį muziejinis darbas vyko sunkiai. 1945 m. lapkričio 1 d. pradėta rašyti eksponatų registracijos knyga. Tačiau eksponatai, regis, nebuvo greitai suinventorizuoti: 1946 m. ataskaitoje nurodomas jų skaičius 24 tūkstančiai 659, 1947 m. ataskaitoje – 22 tūkstančiai 468, 1950 m. – 23 tūkstančiai 364. Pražuvus muziejaus dokumentams net ir išsaugoti eksponatai liko be aprašymų, prarado savo pasakojimus, dalį savo istorijos. 1950 m. sausio 16 d. pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad muziejuje saugoma 23 tūkstančiai 158 eksponatai, iš jų 20 tūkstančių 7 numizmatikos rinkinio, tačiau su inventoriniais numeriais yra tik 339. Eksponatų metrikoms ir ekspozicijoms rengti buvo kviečiami specialistai. 1951 m. vasarą atsiųstas specialistas talkino nustatant archeologijos eksponatų amžių, gamtos eksponatų metrikas rengti padėjo vietos mokyklų gamtos mokytojai. Gaunamų eksponatų knygos pradėtos vesti tik nuo 1953 metų spalio 1 dienos.

 

Kaip rodo įstaigos ataskaitos, kur kas sėkmingiau vykdyta propagandinė ir agitacinė veikla, ypač prieš rinkimus. Vienas iš pagrindinių naujosios valdžios nurodymų buvo muziejuose organizuoti „masinio-politinio švietimo“ darbą – muziejai tapo sovietinės ideologijos propagandos ruporu. Vien 1949 m. muziejuje perskaitytos 147 paskaitos, 17 paskaitų perskaityta ne muziejuje, surengtos 3 parodos. Ekspozicijos buvo atnaujinamos atsižvelgiant į LKP (b) CK nutarimus. 1950 m., be istorijos, etnografijos, archeologijos, liaudies meno, gamtos skyrių, ekspozicijoje dar veikė Didžiojo Tėvynės karo partizanų, socialistinės statybos skyriai, Marytės Margytės atminimo kampelis.

 

Pirmąjį pokario dešimtmetį muziejui labai trūko specialistų, muziejinį darbą išmaniusių žmonių. Ypač dažna vadovų kaita trukdė darbams įsibėgėti: 1948 m. minimas direktorius Petras Černiauskas, 1949–1950 m. ataskaitose randama [Juozo?] Steponavičiaus pavardė, 1950 m. pabaigoje kelios ataskaitos pasirašytos jau minėto P. Aleksandravičiaus, o nuo 1951 iki 1954 m. muziejui vadovavo vidurinės mokyklos nebaigęs Jonas Dudlauskas.

 

Situacija pasikeitė, kai 1954 m. rugpjūčio 19 d. direktore buvo paskirta Vilniaus universiteto absolventė istorikė-etnografė Jadvyga Sakauskaitė-Rimšelienė. Prasidėjo normalus rinkinių dokumentavimo ir tvarkymo darbas, atnaujintos iki karo vykusios etnografinės ir archeologinės ekspedicijos. Nuo 1973 m. pradėtas eksponatų inventorinimas pagal grupes. 1968 m. baigta rengti teminė-chronologinė ekspozicija. 1976 m. buvo pakeista muziejaus struktūra: įsteigti Fondų, Ikitarybinės visuomenės, Tarybinės visuomenės ir Parodų skyriai. 1987 m. atkurtas Gamtos skyrius.

 

Sovietinės valdžios metais muziejaus ekspozicinės erdvės plėtėsi. Seniausias Panevėžio miesto pastatas, kuriame buvo įrengta pirmoji muziejaus ekspozicija, kurį laiką stovėjo apleistas. Po karo jame įrengtas „Sąjunginės spaudos“ sandėlis. 1951 m. jis vėl perduotas muziejui. Atlikus kapitalinį remontą, 1958 m., čia įrengta ateizmo ekspozicija. Ją uždarius įrengta ir 1972 m. liepos mėnesį atidaryta liaudies meno ekspozicija, kurioje eksponuoti XIX a. pab.–XX a. pr. medžio, metalo, tekstilės, liaudies meistrų darbai. 1984 m. pastatas restauruotas.

 

1969 m. vasario 28 d. rašytojos, pedagogės, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bute Petro Cvirkos (dabar Šv. Zitos) g. 18, kur ji gyveno 1932–1943 m., įrengta memorialinė ekspozicija. 1972 m. Paliukų kaime (Panevėžio r.) žymaus skulptoriaus Juozo Zikaro (1881–1944) gimtojoje sodyboje atidarytas jo memorialinis muziejus. 1973 m. sausio 26 d., rekonstravus ir parodinei veiklai pritaikius Švč. Trejybės bažnyčios pastatą, iškilmingai atidaryti Parodų rūmai (Sodų g. 2), kurių parodinė veikla labai pagyvino miesto kultūrinį gyvenimą. 1974 m. gegužės 29 d. duris atvėrė  politikos veikėjo, Lietuvos socialdemokratų partijos įkūrėjo gydytojo Andriaus Domaševičiaus memorialinė ekspozicija, įrengta muziejaus pastangomis atstatytuose jo namuose A. Domaševičiaus (dabar A. Smetonos) g. 27.

 

Nors ekspozicinių erdvių gausėjo, muziejus nuo pat jo įkūrimo susidūrė su nuolatiniu eksponatų saugyklų stygiumi. 1985 m. muziejus gavo naujas patalpas rekonstruotų Moigių namų dalyje Vasario 16-osios g. 23, tačiau ir čia saugykloms skirtos patalpos buvo ir per ankštos, ir per drėgnos. 1987 m. muziejus turėjo sukaupęs 55 tūkstančius 930 eksponatų.

 

1987 m. įrengtos ir lankytojams atvertos naujos ekspozicijos. Kylant Persitvarkymo Sąjūdžio bangai buvo nuimta dalis tarybinio laikotarpio ekspozicijos, 1989 m. jos vietoje įrengta gamtos ekspozicija. 1988 m. ilgametę direktorę Jadvygą Rimšelienę pakeitusi Ramutė Bieliauskaitė muziejui vadovavo tik iki 1989 metų.

 

 

Nuotraukų galerija:

 

1. Pastatas Respublikos g. 3, kuriame muziejus veikė 1945–1985 m. J. Ambraškos nuotrauka. PKM 26906 F7038.

 

2. Gamtos ekspozicija. 1948 m. PKM 11289 F1189.

 

3. Eksponuojama Valerijono Straševičiaus drugelių kolekcija. XX a. 6 deš. PKM 6233 Fp.

 

4. Archeologijos ekspozicija. 1968 m. P. Peleckio nuotrauka. PKM 1875/2 Fp.

 

5. Socialistinės statybos ekspozicija. 1968 m. P. Peleckio nuotrauka. PKM 1877/1 Fp.

 

6. Dūminės pirkios interjeras. 1968 m. P. Peleckio nuotrauka. PKM 1878 Fp.

 

7. Etnografijos ekspozicija. 1972 m. Fotoateljė „Astra“ nuotrauka. PKM 12104 F1654.

 

8. Kapitalizmo laikotarpio ekspozicijų salė. 1984 m. A. Petrašiūno nuotrauka. PKM 15184/1 F3197/1.

 

9. Liaudies meno ekspozicija seniausiame miesto pastate. 1984 m. A. Petrašiūno nuotrauka. PKM 15224/1 F3217/1.

 

10 Ekspedicijoje. Iš dešinės pirma – direktorė Jadvyga Rimšelienė. Apie 1955–1960 m. PKM archyvas.

 

11. Konferencija Panevėžio įkūrimo 400-osioms metinėms paminėti. Pranešimą skaito istorikė Ona Maksimaitienė, šalia jos sėdi muziejaus direktorė Jadvyga Rimšelienė. 1973 m. PKM archyvas.

 

12. Gruzijos TSR dekoratyvinės dailės paroda Parodų rūmuose. 1974 m. PKM archyvas.

 

13. Panevėžio kraštotyros muziejaus veiklos 50-mečio minėjimas. 1975 m. PKM archyvas.

 

14. Muziejaus darbuotojai Latvijoje. 1982 m. PKM archyvas.

 

15. Archeologiniai kasinėjimai. Archeologė Alfreda Petrulienė (kairėje) ir direktorė Jadvyga Rimšelienė. 1983 m. PKM archyvas.

 

16. 1985 m. muziejus perkeltas į Moigių namus Vasario 16-osios g. 23. J. Ambraškos nuotrauka. PKM 26908 F7040.

 

17. Naujos ekspozicijos bendras salės vaizdas. 1988 m. A. Budreikos nuotrauka. PKM 6238/1 Fp.

 

18. Archeologijos ekspozicija. 1988 m. A. Budreikos nuotrauka. PKM 6238/5 Fp.

 

19. Amatus pristatanti ekspozicija. 1988 m. A. Budreikos nuotrauka. PKM 6238/6 Fp.

 

20. Eksponuojami muzikos instrumentai. 1988 m. A. Budreikos nuotrauka. PKM 6238/12 Fp.

 

21. Miestiečio kambario interjeras. 1988 m. A. Budreikos nuotrauka. PKM 6238/3 Fp.

 

22. Dūminės pirkios interjeras. 1988 m. A. Budreikos nuotrauka. PKM 6238/4 Fp.

 

23. Kultūrą pristatantys stendai. 1988 m. A. Budreikos nuotrauka. PKM 6238/2 Fp.

 

24. Panevėžio ir Biržų muziejininkai Tarptautinės muziejų dienos proga Smilgių etnografinėje sodyboje. 1987 m. PKM archyvas.