Tiriamieji darbai, jų sklaida, pasiekimai

Muziejuje sukaupti daiktai ir liktų daiktais, jei ne jame dirbantys žmonės, dažniausiai patirtį sukaupę entuziastai, savo sričių žinovai, gebantys prakalbinti sukauptus turtus. Ne vienas jų čia jau dirba daugiau nei 20 metų. Muziejininkai kasmet paskelbia po keliasdešimt publikacijų įvairiuose leidiniuose, internetinės žiniasklaidos priemonėse. Muziejus ir pats išleidžia nemažai leidinių. 1993 m. išleistas pirmasis straipsnių rinkinys „Panevėžio istorijos fragmentai“ (sud. A. Astramskas) buvo svarus indėlis į miesto istorijos tyrinėjimus, nepraradęs savo vertės ir šiandien. Nuo 1998 m. imtos rengti kasmetinės krašto praeičiai skirtos konferencijos „Iš Panevėžio praeities“, jose pranešimus skaito didžiausi istorijos mokslo autoritetai iš įvairių mokslo įstaigų. Išleistos pirmųjų konferencijų pranešimų santraukos, o nuo 2004 m. spausdinami visų pranešimų rinkiniai.

Gilindamiesi į pasirinktą temą, savo tyrimais muziejininkai peržengia ne tik muziejaus, bet ir regiono ribas: 2000 m. Etninės kultūros skyriaus vyresnysis muziejininkas Gvidas Vilys Lietuvos muzikos akademijoje apgynė disertaciją „Signalinės lentos šiaurės rytų Europos tautų etnokultūrinių ir etnomuzikinių santykių kontekste (XIX–XX a. I pusė)“, 2012 m. Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė Zita Pikelytė Vilniaus dailės akademijoje apgynė disertaciją „Lietuvos provincijos fotografija 1918–1940 metais“, 2018 m. muziejaus direktorius Arūnas Astramskas Lietuvos istorijos institute apgynė disertaciją „Kauno gubernijos miestų savivalda 1876–1915 metais“.

Daug nuveikta publikuojant senąsias nuotraukas, rengiant rinkinių katalogus. Didėjantis visuomenės susidomėjimas senaisiais miesto vaizdais 1993 m. paskatino perleisti istorinius atvirukus. Buvo sudaryti trys skirtingų laikotarpių komplektai: „Panevėžys. XIX a. pabaiga – XX a. pradžia“, „Panevėžys Lietuvos Respublikos metais“ ir „Panevėžys Pirmojo pasaulinio karo metais“ (sud. Janina Utkuvienė), juose perspausdinti miesto vaizdai iš Algimanto Vaicekausko kolekcijoje saugomų senųjų atvirukų. Nuo 1999 m. surengtos parodos ir išleistos knygelės „Fotografas Jonas Žitkus“ (sud. J. Gaidelienė) pradėtas nuoseklus fotografijos rinkinio tyrimas ir sklaida: 2000 m. projektinėmis lėšomis išleistas pirmasis Panevėžio krašto fotografų kolekcijas pristatantis leidinys „Tadas Bajarūnas ir jo fotografija“ (sud. Z. Pikelytė), 2002 m. pristatyta muziejuje saugoma gausiausia stiklo negatyvų kolekcija „Vincas Ferinauskas ir jo fotografija“ (sud. Z. Pikelytė), 2005 m. išleistas albumas „Povilas Šinskis. Fotografija“ (sud. Z. Pikelytė). Toliau tęsiama senųjų Panevėžio vaizdų paieška ir sklaida: 2003 m. AB Vilniaus bankas lėšomis išleistas albumas „Senasis Panevėžys nuo pirmųjų fotografijų iki 1918 metų“ (sud. Zita Pikelytė), o 2015 m. – solidus privačioje kolekcijoje saugomų miesto vaizdų albumas „Senasis Panevėžys. Henriko Grinevičiaus atvirukų ir fotografijų kolekcija“ (sud. Z. Pikelytė).

Įkandin pradėti etnografijos rinkinio vertingiausių kolekcijų tyrinėjimai: 2009 m. parengtas ir išleistas katalogas „Sakralinė medžio skulptūra Panevėžio kraštotyros muziejuje“ (sud. V. Vasiliauskaitė), 2013 m. – „Geležinės paminklų viršūnės Panevėžio kraštotyros muziejuje“ (sud. V. Vasiliauskaitė), 2018 m. leidinyje „Arvydas Petrulis: Tėvo Stanislovo palaimintas drožti“ (sud. V. Vasiliauskaitė) pristatytas žymus mūsų miesto tautodailininkas ir jo muziejui dovanota medžio skulptūrų kolekcija.

2012 m. išleistame kataloge „Gabrielės Petkevičaitės-Bitės memorialinis palikimas Panevėžio kraštotyros muziejuje“ (sud. S. Libikienė) suregistruoti į muziejaus rinkinius patekę žymiosios Panevėžio moters – rašytojos, pedagogės, visuomenės ir politikos veikėjos užrašai, knygos, fotografijos, atvirlaiškiai, baldai, asmeniniai daiktai.

Parengti ir atskiroms temoms skirti albumai: 2008 m. išleisti „Sąjūdis Panevėžyje“ (sud. E. Juškienė) ir „Kovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija“ (sud. Elena Markuckytė, D. Pilkauskas), 2012 m. – „Kovoję už brangią Tėvynę: Vyčio apygardos partizanų istorija“ (sud. E. Markuckytė, D. Pilkauskas).

Nuo 2007 m. muziejaus internetinėje svetainėje nuolat pildoma Skaitmeninė Panevėžio istorijos biblioteka, skelbianti mūsų kraštui svarbius šiuolaikinių istorinių tyrimų rezultatus, vienoje vietoje sutelkianti vertingiausius istorikų darbus ir palengvinanti prieigą prie retų, vertingų ir dažnai sunkiai pasiekiamų istorijos šaltinių (atrenka ir pildo A. Astramskas).

Kūrybingai dirbančių edukatorių idėjos buvo įvertintos Lietuvos muziejų geriausių edukacinių programų konkurse: jos pelnė net dvi „Žalvarinės bitės“ prizus – už edukacines programas „Kelionė laiku“ (2009 m.) ir „Drugelio kelionė po pasaulį“ (2014 m.). 2000 m. vyresnioji muziejininkė Joana Viga Čiplytė išrinkta metų panevėžiete mokslo srityje. 2012 m. Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui tapo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureate. 2017 m. Edukacijos ir informacijos skyriaus darbuotojų Agnės Šablinskienės, Vaidos Goberienės, Loretos Bekerės, Giedrės Baltuškienės ir Silvijos Kraskauskienės veikla bei dr. Zitos Pikelytės indėlis į Panevėžio fotografijos tyrimus įvertinti Panevėžio miesto Kultūros ir meno premijomis. 2019 m. muziejininkė G. Baltuškienė su edukacine programa „Kai gyveno karaliai“ buvo pakviesta dalyvauti Hamburgo lietuvių mokyklos stovykloje „Mokyklos gimtadienis karališkoje Lietuvoje“.

Aukštas kategorijas apsigynę medinės polichrominės skulptūros I kategorijos restauratorius Žygimantas Mileris ir metalo ir metalinių dirbinių I kategorijos restauratorė Birutė Kaziukonienė restauruoja ne tik mūsų, bet ir kitų Lietuvos muziejų rinkiniuose saugomas vertybes.

Nuotraukų galerija:

1. Konferencija, skirta muziejaus 70 metų sukakčiai paminėti. Vedėja – vyriausioji fondų saugotoja Sandra Libikienė, pranešimą skaito buvusi muziejininkė Vlada Buziliauskienė. J. Zalumskio nuotrauka. 1995 m. sausio 18 d. PKM 7131 Fp.

2. Ruošdamasi konferencijai Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė Jūratė Gaidelienė Lietuvos centriniame valstybės archyve susipažįsta su ten saugomomis Upytės pavieto teismo archyvo bylomis. 2004 m. G. Lukoševičiaus nuotrauka.

3. XIII konferencija „Iš Panevėžio praeities: nematerialusis etninės kultūros paveldas“. Pranešimą skaito Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto etnologė doc. dr. Bronė Stundžienė, dešinėje stovi konferencijos organizatorė Etninės kultūros skyriaus vedėja Lina Vilienė. 2011 m. gruodžio 9 d. T. Stasevičiaus nuotrauka. PKM SA F. 5, Ap. 9, B. 1/12.

4. XXI konferencijos „Iš Panevėžio praeities: šeimos portretas istorijos kontekste“ dalyviai. Priekyje iš dešinės pirma sėdi konferencijos organizatorė Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė. 2019 m. lapkričio 21 d. G. Kartano nuotrauka.

5. XIV ir XV konferencijų pranešimų rinkinio „Iš Panevėžio praeities: šimtmečių spalvos“ (sud. J. Gaidelienė, E. Juškienė ir D. Pilkauskas) pristatymas. 2013 m. T. Stasevičiaus nuotrauka. PKM SA F.5, Ap. 12, B. 1/13.

6. Gintaro Šileikio knygos „Lietuvos istorijos įvykiai, faktai, asmenybės“ pristatymas. Kalba istorikas Petras Juknevičius, kairėje sėdi istorikas Kęstutis Gudas, dešinėje – Gintaras Šileikis ir Arūnas Astramskas. J. Zalumskio nuotrauka. 1998 m. PKM 7586/2 Fp.

7. Knygos „Senasis Panevėžys nuo pirmųjų fotografijų iki 1918 metų“ (sud. Zita Pikelytė) pristatymas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Kalba fotografijos istorikė Margarita Matulytė. 2003 m. rugsėjo 26 d.

8. Muziejininkai ekspozicijoje „Panevėžio kraštas 1918–1940 m.“ knygos „Panevėžys nuo XVI a. iki 1990 m.“ (sud. Kęstutis Gudas) išleidimo proga. Knygai tekstus rašė muziejaus istorikai Arūnas Astramskas, Jūratė Gaidelienė, Emilija Juškienė, Virginija Vaičikonytė, Donatas Pilkauskas. 2004 m. G. Lukoševičiaus nuotrauka.

9. Knygų „Kovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija“ (2008) ir „Kovoję už brangią Tėvynę: Vyčio apygardos partizanų istorija“ (2012, sud. E. Markuckytė ir D. Pilkauskas) pristatymas. Iš kairės sėdi: vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas, buvęs partizanas, dimisijos pulkininkas, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius Komandoro kryžiaus kavalierius Jonas Čeponis, buvęs partizanas Bronius Juospaitis, vyresnioji muziejininkė Elena Markuckytė ir knygų redaktorė pedagogė Lionė Lapinskienė. 2012 m. T. Stasevičiaus nuotrauka. PKM SA F. 5, Ap. 10, B. 9/18-1.

10. Muziejaus leidiniai 2015 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

11. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatė Etninės kultūros skyriaus vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė su Lietuvos Respublikos Seimo pirmininke Irena Degutiene ir Panevėžio miesto meru Vitalijumi Satkevičiumi. 2012 m. kovo 30 d. T. Stasevičiaus nuotrauka.

12. Edukacijos ir informacijos skyriaus darbuotojos su geros idėjos prizu „Žalvarinė bitė“. Iš kairės sėdi vedėja Agnė Šablinskienė ir Vaida Goberienė, iš kairės stovi Silvija Kraskauskienė, Ugnė Mitkienė ir Giedrė Baltuškienė. 2014 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

13. Už edukacines programas „Kelionė laiku“ (2009 m.) ir „Drugelio kelionė po pasaulį“ (2014 m.) gauti „Žalvarinės bitės“ prizai. T. Stasevičiaus nuotrauka.

14. Panevėžio miesto Kultūros ir meno premijos laureatės Edukacijos ir informacijos skyriaus darbuotojos Agnė Šablinskienė, Vaida Goberienė, Loreta Bekerė ir Giedrė Baltuškienė. 2017 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

15. Panevėžio miesto Kultūros ir meno premijos laureatė dr. Zita Pikelytė. 2017 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

16. Humanitarinių mokslų daktaro laipsnį apsigynęs direktorius Arūnas Astramskas su muziejininkais 2018 m. spalio 9 d. G. Kartano nuotrauka.

17. Metalinių dirbinių I kategorijos restauratorė Birutė Kaziukonienė valo numizmatikos eksponatus. 2015 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.

18. Medinės polichrominės skulptūros I kategorijos restauratorius Žygimantas Mileris. 2015 m. T. Stasevičiaus nuotrauka.