Konferencija „Iš Panevėžio praeities: vyskupas Kazimieras Paltarokas ir jo epocha“

2015-10-28

Konferencija “Iš Panevėžio praeities: vyskupas Kazimieras Paltarokas ir jo epocha”,

skirta Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko 140-osioms gimimo metinėms.

    Šiemet Panevėžio kraštotyros muziejaus XVII-oji  konferencija “Iš Panevėžio praeities: vyskupas Kazimieras Paltarokas ir jo epocha” buvo skirta Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko 140-osioms gimimo metinėms. Spalio 22 d. Panevėžio K. Paltaroko gimnazijos salė vos talpino visus į konferenciją susirinkusius panevėžiečius bei miesto svečius. Sveikinimo žodį tarė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas; arkivyskupas Lionginas Virbalas;  politikė, Kovo 11-osios akto signatarė, buvusi Lietuvos respublikos  krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė;  Seimo narys Povilas Urbšys ir kiti.

    Konferenciją pranešimu “Lietuva Šventojo Sosto politikoje po Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo ir Konkordato sudarymo“ pradėjo humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto, XX amžiaus istorijos skyriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Algimantas Kasparavičius. Jis nušvietė XX amžiaus 3-io dešimtmečio  politinę aplinką Lietuvoje bei Europoje, Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo bei Konkordato sudarymo išvakarėse.

    Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja  Regina Laukaitytė savo pranešime „Vyskupijos centro formavimas Panevėžyje 1926–1940 m.“ svarbiausią dėmesį skyrė finansiniam naujos Panevėžio vyskupijos organizavimo aspektui: su kokiomis finansinėmis problemomis susidūrė vyskupas K. Paltarokas ir kaip jos buvo spręstos. Toks aspektas leido išryškinti dvasininkų ir visų tikinčiųjų indėlį formuojant vyskupijos centro struktūras.

    Pranešimą  „Panevėžio vyskupijos raida pokarinės sovietizacijos sąlygomis (1945–1955)“  skaitė humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto docentas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas Arūnas Streikus. Jis teigė, kad Panevėžio vyskupijos kurijos archyve išliko  labai nedaug šaltinių, kuriais remiantis būtų galima nuosekliai ir visapusiškai rekonstruoti  vyskupijos  būklės kaitą per  minėtą dramatišką Lietuvos istorijos dešimtmetį. Tačiau, alternatyvių šaltinių šiai spragai užpildyti  radęs   kun. Petro Tarulio atsiminimuose bei  kun. Felikso Jaramino dienoraštyje.   Pranešėjas pristatė  keletą nuotrupų  iš  minėtų  šaltinių, kurie padėjo pajusti sudėtingą to laikmečio dvasią Panevėžio vyskupijoje.

    Humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vyriausiasis specialistas Darius Juodis savo pranešime „Vyskupas Kazimieras Paltarokas sovietų saugumo akiratyje“ nagrinėjo  sovietų saugumo taikytas poveikio priemones vyskupo Kazimiero Paltaroko atžvilgiu. Aptarė slapto veikimo būdus, saugumiečių planuotus ir įgyvendintus siekius, papildė jau anksčiau istorinėje literatūroje išdėstytus faktus.

    Apie  Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje saugomą vertingą biblioteką savo pranešime “Biblioteka po Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros skliautais: užmaršties dulkes nužėrus“ – kalbėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė Emilija Juškienė. Ji minėjo kad šią biblioteką sudaro apie 10 tūkstančių vienetų įvairiausių spaudinių ir rankraščių iš kurių  pati seniausia  yra „Biblia Sacra Vulgatae editionis, versiculis      distineta“, išleista Vatikane, 1693 m. Toliau pranešėja bendrais bruožais apžvelgė bibliotekos leidinius pagal išleidimo metus chronologine tvarka.

    Pranešimą tema „Vyskupo Kazimiero Paltaroko rūpestis vaikų ir jaunimo auklėjimu bei švietimu“ skaitė Panevėžio Kazimiero Paltaroko Gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Juozas Brazauskas, kuris aptarė vyskupo Kazimiero Paltaroko pastangas auklėjant vaikus ir jaunimą katalikiška dvasia.

    Labai gražiai ir šiltai konferenciją užbaigė  Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos darbuotoja Albina Saladūnaitė savo pranešimu „ Vyskupo Kazimiero Paltaroko palikimas ir atminties ženklai“

Parengė Emilija Juškienė

Panevėžio kraštotyros muziejaus

Istorijos skyriaus vyresnioji muziejininkė