2015-01-21
2014 m. gruodžio 4 dieną Panevėžio kraštotyros muziejuje vyko konferencija, skirta seniausio Panevėžio miesto pastato – Upytės pavieto teismo archyvo – 400 metų jubiliejui paminėti. Ta proga į Panevėžį atvyko daugybė archyvistų iš visos Lietuvos, konferencijos metu pranešimus skaitė Leonas Kaziukonis, Panevėžio apskrities archyvo direktorius; Virginija Čijunskienė, Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorė; Arūnas Astramskas, Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius. Lietuvos archyvų darbuotojams ekskursiją į seniausią Panevėžio miesto pastatą vedė Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Jūratė Gaidelienė.
2014 metais sukako 400 metų, kai Panevėžyje buvo pastatyti Upytės pavieto teismo namai ir mūrinis archyvas teismo byloms laikyti (pagal 1588 m. III Lietuvos Statuto reikalavimus teismo dokumentai turėjo būti sudėti į dėžes ir užrakinti trimis užraktais, užantspauduoti ir saugomi mūriniame name). Iš jų iki mūsų dienų išlikęs teismo archyvo pastatas, stovintis kairiajame Nevėžio krante, Kranto gatvėje, yra reikšmingas Panevėžio istorijos paminklas. Jis įrašytas į valstybės saugomų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų sąrašą.
Iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų išlikusiame seniausiame Panevėžio pastate 1925 metais buvo atidarytas kraštotyros muziejus. Dabar čia, restauruotame pastate, veikia Upytės bajorams skirta ekspozicija.
Fotografijose:
1. Panevėžio apskrities archyvo direktorius L. Kaziukonis;
2. Lietuvos vyriausiasis archyvaras Ramojus Kraujelis;
3–4. Konferencijos-minėjimo dalyviai;
5. Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja J. Gaidelienė veda ekskursiją į buvusį Upytės pavieto teismo archyvą;
6. Lietuvos archyvų darbuotojai prie seniausio Panevėžio miesto pastato, Kranto g. 21;
7. Lietuvos archyvų darbuotojai Upytės bajorų ekspozicijoje, buvusiame Upytės pavieto teismo archyve.
Atgal