Kupiškėnų vestuvės

Kupiškyje dar  1922 m. vyko gegužinės su senovės dainomis bei papročiais. Ona Glemžienė sukvietė į savo namus dainininkes prisiminti senovinių dainų bei žaidimų. Jai talkino duktė Stefanija, Juzė Mikalauskienė, Domicelė Šlapelienė ir kitos moterys. Taip susiformavo „Senovės mylėtojų“ būrelis, kuris kasmet rengė gegužines, atgaivino nuometo ryšėjimo, sutartinių giedojimo tradicijas.

   

„Kupiškėnų senovinės vestuvės“ išaugo iš to „Senovės mylėtojų“ būrelio. 1932 m. būrelis ruošė gegužinę, kai Ona Matulionienė, Emilija Jonušienė ir Elzbieta Varatinskienė nusprendė paįvairinti programą parodydamos senovinius vestuvių papročius. Pirmą kartą „Vestuvės“ buvo suvaidintos 1932 metų vasarą Pyragių kaime, po to kelis kartus vaidinimas pakartotas Kupiškio mieste, ant Aukštupėnų kaimo piliakalnio. 1993 m. tikrinti chorų pasirengimo iš Kauno į Kupiškį atvyko solistė Adelė Nezabitauskaitė-Galaunienė, kuri susižavėjo pamatytu vaidinimu. Jai tarpininkaujant „Kupiškėnų senovinės vestuvės“ 1934 m. buvo suvaidintos Kaune. „Žmonių buvo pilna salė. Visi plojo, kėlė ovacijas, sveikino. Į sceną užlipo operos solistė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė, pasisakė, kad pati esanti nuo Kupiškio ir norinti atlikėjus pasveikinti ir iš arčiau pasižiūrėti senovinių drabužių. Iš pamergės Emilijos Augustauskienės ji nusipirko kalpoką užmokėdama 50 litų“, - prisimena E. Jonušienė. Tai buvo pirmas toks svarbus „Kupiškėnų senovinių vestuvių“ vaidinimo pripažinimas. Šiame vaidinime dalyvavo 32 artistai. 

   

   

Kupiškėnų senoviškos vestuvės

   

Mikalina Glemžaitė (1891–1985), norėdama įamžinti sėkmingą kupiškėnų pasirodymą Kaune, parengė leidinėlį su 16 spalvotų artistų aprangos piešinių. Vestuvininkus, apsirengusius XX a. pr. kupiškėnų išeiginiais drabužiais, kruopščiai, paryškindama kiekvieną tautinio kostiumo detalę, nupiešė M. Boreikaitė-Kosuchinienė. 20 mišria technika dailininkės pieštų piešinių su prierašais saugomi Panevėžio kraštotyros muziejuje. 

   

  

M. Glemžaitė M. Boreikaitės piešinių fone

 

Mikalina Glemžaitė pirmoji Lietuvoje yra parengusi ir išleidusi knygas apie lietuvių tautinį kostiumą: „Kupiškėnų vestuvininkai“ (1936) ir „Lietuvių moterų tautiniai drabužiai“ (1939). 

   

  

M. Glemžaitės leidiniai apie tautinį kostiumą

 

KUPIŠKĖNŲ VESTUVININKŲ DRABUŽIAI. Žiūrėti

MARIJOS BOREIKAITĖS PIEŠINIUOSE PAVAIZDUOTI SENOVINIŲ KUPIŠKĖNŲ VESTUVIŲ ATLIKĖJAI. Žiūrėti