Darbas Panevėžio mokytojų seminarijoje

1925 m. P. Būtėnas, nebaigęs Vytauto Didžiojo universiteto, atvyksta į Panevėžį. 1925-ieji metai labai svarbūs Būtėnui, nes būtent tada Panevėžyje jis suorganizuoja Tautotyros ir senienų rinkimo draugiją. Taip pat išleidžia pirmąjį savo stambų autorinį darbą „Tautotyros ir senienų rinkimo programą“. 1924 m. Būtėnas išleido romano „Taraskonio Tartarėnas“ vertimą. Vyresnės kartos inteligentai žino šitą kūrinį. Vartai „Tautotyros“ programą ir stebiesi, kiek Būtėno buvo išmanyta apie įvairias kaimo žmogaus gyvenimo sritis, apie šventes, kiek gerai jis sugebėjo pažinti Lietuvos kaimo kasdienybę, buitį. Ten tokie konkretūs klausimai, į ką turėtų atkreipti dėmesį kiekvienas žmogus, einantis rinkti tautosakos. Ir dabar puikesnės metodinės priemonės žmogui, einančiam į kaimą rinkti tautosakos, nėra parengta. 1926 m. „Kirčio ir priegaidės žinios“. Buvę Būtėno mokiniai patvirtina, kad jo mokymas Panevėžio berniukų gimnazijoje, mergaičių gimnazijoje bei mokytojų seminarijoje tikrai buvęs akademinis. Dauguma mokinių jutę, kad jų mokytojas buvo sukaupęs be galo daug žinių ir moka visiems savo mokiniams parodyti gimtosios kalbos grožį. Kartu kai kas patvirtina, kad jo mokymas buvo akademinis. Mokiniai žinojo, kad jų mokytojas dirba mokslinį darbą, rašo knygas. 1930 m. išeina „Lietuvių kalbos prielinksnių mokslas teorijai ir praktikai“. 1930-ieji buvo labai svarbūs Būtėno veikloje, išeina dar „Kirčio ir priegaidės žinios“, o 1931 m. – „Lietuvių akcentologijos vadovėlis“ su paantrašte „Mokyklai ir gyvenimui“. 1931 m. Būtėnas išverčia I. Turgenevo romaną „Rudinas“, kurį jisai laikė „atliekamu žmogumi“ ir per pamokas kvietė mokinius atkreipti dėmesį į šį herojų. Taip pat tuo metu (1925–1931) Būtėnas bendradarbiauja beveik visuose tuo metu ėjusiuose periodiniuose leidiniuose, be galo didelį dėmesį skyrė lietuvių kalbai, jos metodikai. Rašė apie tai, ką pats gerai išmanė ir ką pats savo praktikoje patvirtino. Toliau – IV dešimtmetis. Trijose mokymo įstaigose Būtėnas dirbo su pertraukomis. Pagrindinė jo darbo vieta buvo Panevėžio mokytojų seminarija. Vienu metu yra dirbęs net žydų gimnazijoje, kur dėstė lietuvių kalbą.

Nuotraukų galerija:

1. Panevėžio mokytojų seminarijos auklėtiniai su seminarijos pedagogais. Petras Būtėnas ketvirtoje eilėje pirmas iš kairės, Juozas Balčikonis antroje eilėje trečias iš kairės. [et al.]. - 1925. (http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/PAVB/C190000498894).
2. Panevėžio mokytojų seminarijos auklėtiniai su seminarijos pedagogais. Petras Būtėnas stovi paskutinėje eilėje antras iš dešinės, antroje eilėje ketvirtas iš dešinės Jurgis Elisonas.  [et al.]. - 1925 –1926 m. . (http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/PAVB/C190000498894).
3. Vinjetė: Panevėžio mokytojų seminarijos IV kurso pirmasis leidimas. 1925. Iš Vytauto Mikalausko menų gimnazijos muziejaus archyvo.
4. Panevėžio mokytojų seminarijos Tautotyros ir senienų rinkimo draugijos valdyba (K. Abukevičiūtė, J. Balys, P. Janušonis, A. Žiedonis)su draugijos globėju Petru Būtėnu. 1926–1927 mokslo metai, Panevėžys. J. Pauros fotografija. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
5. Petras Būtėnas su  Tautotyros ir senienų rinkimo draugijos  valdybos nariais M. Janioniu, M. Baltušniku, K. Peleckaite, S. Vasiliauskaite, N. Balčiūnu. Panevėžys, 1927 m. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
6. Petras Būtėnas su  Panevėžio mokytojų seminarijoje veikusios Tautotyros ir senienų rinkimo draugijos valdybos nariais. Panevėžys, 3 deš. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
7. Panevėžio mokytojų seminarijos moksleiviai. Viduryje sėdi direktorius Justinas Jankevičius, greta – Jurgis Elisonas. Trečioje eilėje iš kairės penktas – Antanas Kasperavičius, septintas – Petras Būtėnas. 1927 m. PKM19433 F4256.
8. Panevėžio mokytojų seminarijos pedagogai. 1-oje eilėje iš kairės: Anelė Seradinskaitė, Jurgis Elisonas, Justinas Jankevičius, Augustinas Liepinis, Pranciškus Giedravičius. 2-oje eilėje: Jurgis Žitkevičius, Herta Calmanaitė, Veronika Limbaitė, Barbora Šegamogaitė, Elena Markevičiūtė, Juozapas Matusevičius, Vladimiras Lukinas, Feliksas Svirskis. 3-ioje eilėje: Petras Būtėnas, Mykolas Karka, Povilas Pakarklis, J. Rajeckas, Juozas Mičiulis, Antanas Kasperavičius, Juozapas Janionis, Justinas Jankevičius. Apie 1928–1930. PKM24984 F6020.
9. Panevėžio mokytojų seminarijos IV a kurso moksleiviai prie seminarijos pastato. 1930 05 30. J. Pauros nuotrauka. PKM23763 F5654.
10. Vinjetė: Panevėžio mokytojų seminarijos Vytauto Didžiojo 1930 m. VI laidos absolventai ir pedagogai.  J. Pauros nuotrauka. 1930. (http://www.epaveldas.lt/object/recordDescription/PAVB/C190000498894).
11. Vinjetė:  Panevėžio mokytojų seminarijos II kurso IV laida. 1926–1930 m. J. Trakmano nuotrauka. PKM14499 F2803.
12. Vinjetė: Panevėžio mokytojų seminarijos mergaičių I (VIII) laida. 1932 m. J. Pauros nuotrauka. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
13. Grupė Panevėžio mokytojų seminarijos dėstytojų gamtoje. P. Būtėnas antras iš kairės. 1933 m. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
14. Panevėžio mokytojų seminarijos moksleiviai ir mokytojai prie seminarijos pastato. Mokytojų eilėje iš kairės trečias sėdi Petras Būtėnas, ketvirta – Herta Calmanaitė, šeštas – direktorius Justinas Jankevičius, aštuntas – kunigas Jurgis Žitkevičius. 1934 m. J. Žitkaus nuotrauka. PKM30072 F9050.
15. Panevėžio mokytojų seminarijos dėstytojai ir absolventai. P. Būtėnas sėdi pirmoje eilėje ketvirtas iš dešinės. Panevėžys, XX a. 3 deš. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
16. Panevėžio mokytojų seminarijos pradžios mokyklos III klasės moksleiviai ir mokytojais. P. Būtėnas sėdi antras  iš kairės. Panevėžys, XX a. 3 deš. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
17. Panevėžio mokytojų seminarijos dėstytojai ir absolventai. P. Būtėnas sėdi antroje eilėje antras iš kairės. Panevėžys, XX a. 3 deš. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
18. Petras Būtėnas pamokoje. Panevėžys, XX a. 3 deš. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
19. Vinjetė: Panevėžio mokytojų seminarijos IX laida. 1933–1940 m. PKM30048-3_F8911(albumas).