Gimtieji Dovydai ir mokslo pradžia

Gimęs Petras Būtėnas yra dabartiniame Pasvalio rajone, Dovydų kaime. Tame pačiame kaime, kuris Lietuvai padovanojo daug gražių vyrų. Tai, pirmiausia, Petro Būtėno krikšto tėvelis kunigas Julijonas Lindė-Dobilas, garsus ir Petro brolis Julijonas Būtėnas. Jeigu neklystu, ir Konstantinas Šakenis iš to paties kaimo. Šeimoje augo trys sūnus ir kelios seserys. Petras Būtėnas buvo vyriausias sūnus, gimęs birželio 27 dieną (vienuose šaltiniuose nurodoma birželio 27 d., kituose – 29 d.). Pagal to meto buvusią tradiciją buvo pakrikštytas savo senelio ir tos dienos, kada išvydo pasaulį, šventojo globėjo vardu. Kiek teko išsiaiškinti, Petras Būtėnas pradžios mokslus ėjo gimtuosiuose namuose. Matyt, mamytė buvusi šviesi moteris, kad skaityti, rašyti, skaičiuoti pati yra pamokiusi sūnų. O po to jis buvo nuvežtas į Grūzdžių ir Švobiškio, dar vėliau – į Joniškėlio pradžios mokyklą. Konkrečiai, kokiais metais šitose trijose vietose mokėsi Būtėnas, nėra tekę aptikti. Aišku tik tai, kad 1906 m. jis atvažiavo į Linkuvos dviklasę mokyklą ir ten mokėsi dvejus metus. Įdomu tai, kad tais metais mokyklos direktoriumi dirbo aršus rusifikatorius Kraševskis, kuris buvęs gan žiaurus ir mokinius, lietuviškai kalbančius, terorizuodavęs. Matyt, Būtėno būta gan judraus paauglio, nes jam tekdavę nemažai nuo to Kraševskio liniuočių per rankas... Tą Kraševskį mokiniai buvo praminę „lineiniku“. Linkuvos valsčiaus žmonės neapsikentė, matyt, pagailėjo savo vaikų ir ėmė rašyti vadovybei skundus, ir tas vedėjas buvo iškeltas į Žemaitiją. Į Linkuvą atvyko kitas vedėjas, kuris buvo jau daug tolerantiškesnis. Įdomi detalė: Būtėnas jau Linkuvoje pasižymėjo kaip gabus ir imlus mokslui ir žinioms berniukas. Yra išlikę faktų, kad jis buvo sugalvojęs sudaryti lietuviškų tekstų chrestomatiją. Mat tuo metu gimnazijose buvo populiari knygelė rusų kalba „Mir v pazskazkach“. Būtėnui, matyt, jau budo širdyje gimtosios kalbos jausmas – jam kilo iniciatyva sudaryti lietuvišką chrestomatiją. Taigi jis visokių lietuviškų tekstelių rankiodavo, pats rašinėdavo tai chrestomatijai. Aišku, tos chrestomatijos jis nesudarė, tačiau draugų akyse jam buvo kuo pasipuikuoti. Buvo vienas mokytojas, kilęs iš Joniškėlio, kadaise dirbęs matininku ir sodininku, tai turbūt visai logiška, kad dauguma mokinių vienu ar kitu metu norėjo būt panašūs į savo mokytojus. Būtėnas norėjo būti panašus į tą savo krašto mokytoją, su kuriuo rasdavo bendrą kalbą, kurį laiką ir pats svajojo tapti matininku arba sodininku. Apie 1908–1910 m. P. Būtėnas išvyko mokytis į Mintaują ir į Bauskę. Yra aišku, kad Bauskėje mokėsi ponios Klevinienės privačioje progimnazijoje, kur jis išsiskyrė iš kitų mokinių. Būtėno organizacinius gabumus rodo ir tokie faktai, kad jis su Bauskės progimnazijoje dėsčiusiu kunigu Maksvyčiu sugebėjo surasti bendrą kalbą (mat kunigas tikybą dėstė lietuvių kalba)ir sekmadienį po pamaldų prie Bauskės bažnyčios sugebėjo suorganizuoti gimnazistų susirinkimus – tokį lietuvybės palaikymo būrelį. Ten rinkdavosi ne tik iš ponios Klevinienės progimnazijos, bet ir iš kitų mokyklų. Ateidavo daug lietuvių, vykdavo diskusijos, pokalbiai. Būtėnas sugebėjo suorganizuoti, kad į šituos susirinkimus būtų atsinešama ir lietuviškų laikraščių, žurnalų. Iš kur juos gaudavo, - neaišku. Ramią Bauskės laikotarpio kasdienybę nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. P. Būtėnas pėsčias iš Bauskės parėjo į gimtąjį Dovydų kaimą. Ten keletą dienų pabuvęs ir, jausdamas didelį troškimą toliau mokytis, pasitraukė į Voronežą. Kelionė buvo ilga, truko net keletą mėnesių. Voroneže taip pat surado savo bendraminčių. Voroneže pirmiausia įstojo į buhalterijos kursus. Matyt, jautė ir realiai vertino situaciją, kad vis dėlto reikia ruoštis gyvenimui ir rinktis rimtą specialybę. Baigęs kursus, jis, kaip pats rašo, pajuto pašaukimą lietuvių kalbos mokytojo misijai ir tais pačiais – 1917 metais – įstojo į Voroneže veikusius lietuvių kalbos mokytojų kursus. Gyvendamas Voroneže susitiko su Lietuvoje jau žinomais kalbininkais – Jonu Jablonskiu ir Juozu Balčikoniu. Greit su šitais dviem dideliais mokslo vyrais Petras Būtėnas suranda bendrą kalbą ir tampa jų mylimu ir gerbiamu mokiniu. Šiandien kol kas niekur nėra patvirtinti tokie faktai, kad Petras Būtėnas yra pridėjęs daug savo proto ir išminties talkinant J. Balčikoniui. Jie abu vertė H. K. Anderseno pasakas. Spalio revoliucijos laiką Būtėnas taip pat prabuvo Voroneže.

Nuotraukų galerija:

1. Antanina Būtėnienė-Navickaitė, Petro Būtėno motina. Dovydai (Pasvalio r.). XX a. 2-3 deš.  Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
2. Juozapas Būtėnas, Petro Būtėno tėvas. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
3. Petro Būtėno sesuo Uršulė Būtėnaitė-Zlatkienė (1906–1993), mokytoja. Panevėžys. 1930 m. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
4. Petro Būtėno brolis Juozapas Būtėnas (1900–1977), ūkininkas, Sibiro tremtinys. Panevėžys. 1927 m. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
5. Jauniausias Petro Būtėno brolis Julijonas Būtėnas (1915–1951), žurnalistas, pokario pasipriešinimo kovų dalyvis, žinomas  Margio slapyvardžiu. Kaunas. 1935 m. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
6. Petro Būtėno tėvo Juozapo Būtėno laidotuvės. Dovydai. 1930 m. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
7. Grupė Voronežo lietuvių gimnazijos moksleivių. Petras Būtėnas sėdi pirmas iš dešinės. Voronežas, apie 1917 m. Iš D. Būtėno asmeninio archyvo.
8. Gimtasis Dovydų kaimas, Grūžių parapija, Pasvalio rajonas. Fotografija V. Vasiliauskaitės. 1986 m.
9. Būtėnų giminės kapavietė Dovydų kaimo kapinaitėse. Fotografija V. Vasiliauskaitės. 1986 m.
10. Lindžių giminės kapavietė Dovydų kaimo kapinaitėse. Fotografija V. Vasiliauskaitės. 1986 m.
11. Petro Būtėno senelių kapai Dovydų kaimo kapeliuose. Fotografija V. Vasiliauskaitės. 1986 m.
12. Petro Būtėno tėvų kapai Dovydų kaimo kapeliuose. Fotografija V. Vasiliauskaitės. 1986 m.