Petras Būtėnas

PETRAS BŪTĖNAS (1896–1980)

   


   


Kalbininkas, tautotyrininkas, vertėjas, pedagogas Petras Būtėnas – viena iškiliausių tarpukario Panevėžio asmenybių. Lietuvių kalbos tarmių, prielinksnių, vietovardžių tyrinėtojas, prisidėjęs prie lietuvių kalbos žodyno rengimo, parengęs pirmąją „Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programą“, sukūrę tautotyros terminą, parašę kirčiavimo vadovėlį. Už nuopelnus 1935 m. apdovanotas Gedimino 4 laipsnio ordinu. Visas jo gyvenimas buvo pašvęstas tautos švietimo, mokslo ir kultūros darbui.

 

P. Būtėnas gimė 1896 m. Dovydų k., Joniškėlio valsčiuje. Pradžios mokslus baigė Linkuvos mokykloje, vėliau (1909–1914) mokėsi Mintaujoje ir Bauskėje. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė į Rusiją ir toliau tęsė mokslus Voroneže, Lietuvių gimnazijoje. 1918 m. grįžęs į Lietuvą įstojo į Šiaulių gimnaziją. Čia mokydamasis įsijungė į kovą už nepriklausomos Lietuvos sukūrimą – kaip Lietuvos kariuomenės savanoris dalyvavo kovose su bolševikais prie Šiaulių, su lenkais prie Širvintų. Studijavo Aukštuosiuose kursuose, vėliau (1922–1924 m.) pasirinko filologijos studijas Kauno universitete. Baigęs studijas 1925–1936 m. dirbo Panevėžio mokytojų seminarijoje, kur 1926 m. įkūrė Tautotyros ir senienų rinkimo draugiją, buvo aktyvus Gimtajam kraštui tirti draugijos narys. Kūrybingas ir iniciatyvus pedagogas P. Būtėnas taip pat dirbo berniukų ir mergaičių gimnazijose, vadovavo įvairiems mokytojų kursams. 1939–1940 m. dirbo berniukų gimnazijos direktoriaus pavaduotoju. 1940 metų liepą sovietų saugumas P. Būtėną, Tautininkų sąjungos narį, Katalikų mokslo akademijos narį, aktyvų šaulių ir ateitininkų organizacijų vadovą, areštavo ir uždarė į Panevėžio kalėjimą. 1941–1944 m. P. Būtėnas ėjo berniukų gimnazijos direktoriaus pareigas, leido savaitraštį „Išlaisvintas panevėžietis“. Baimindamasis antrą kartą pakliūti į sovietinio saugumo rankas, 1944 m. palikęs šeimą (žmoną Malviną ir keturis vaikus)  P. Būtėnas pasitraukė į Vokietiją, 1949 m. – į JAV. 1945–1946 m. gyveno Flensburge, kur vadovavo pradžios mokyklos mokytojų kursams; 1946–1949 m. dirbo Dedelsdorfo, Zedorfo, Stadės ir Diepholzo DP stovyklų lietuvių gimnazijose lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, rengė mokytojų kursus. 1946 m. parengė „Lietuvių kalbos konspektą“ mokytojų kursams ir gimnazijai. 1946–1948 m. Flensburge redagavo ir leido kultūros ir literatūros žurnalą „Žingsniai“,1945–1948 m. – laikraštį „Lietuvių informacija“ . JAV dirbo Bostono lietuviškosios enciklopedijos kalbos redaktoriumi, tautotyros klausimais aktyviai rašė Amerikos lietuvių spaudoje. Mirė Bostone 1980 m., palaidotas Toronto (Kanada) kapinėse. Sūnaus Donato Būtėno rūpesčiu 1996 m. perlaidotas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

 

Petro Būtėno mokslo darbai: „Lietuvių tautotyros žinių ir senienų rinkimo programa“ (1925), „Kirčio ir priegaidės mokslas“ (1927), „Trumpas linksnių mokslas“ (1929), „Lietuvių kalbos prielinksnių mokslas“ (1930), „Priežodžio ir patarlės gyvenimas“ (1930), „Akcentologijos vadovėlis mokyklai“ (1931); vertimai: B. Kelermano „Tunelis“ (1923), A. Daudet „Taraskono Tartarėnas“ (1924), J. Turgenevo „Rudinas“; kalbos redagavimas: G. Petkevičaitės-Bitės „Praslinkusių dienų vaizdai“, „Ad astra“, J. Lindės-Dobilo „Blūdas“, Bostone (JAV) leistos Lietuvių enciklopedijos pirmi septyni tomai. 

 

Žymaus kraštiečio Petro Būtėno 120 gimimo metų proga pristatome panevėžiečiams šio kalbininko ir tautotyrininko gyvenimą bei darbus iliustruojančią fotografijų parodą.

 

Dėkojame Donatui ir Danguolei Būtėnams, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai, Panevėžio kolegijai, Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijai, Panevėžio kraštotyros muziejaus vyriausiajai fondų saugotojai Jūratei Gaidelienei, fotografijos rinkinio saugotojai  dr. Zitai Pikelytei, vyresniajai muziejininkei-atstovei informacijai Raimondai Gvozdienei ir visiems prisidėjusiems prie šios parodos parengimo.

 

 

Muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė

TURINYS:

   

 

GIMTIEJI DOVYDAI IR MOKSLŲ PRADŽIA. Žiūrėti

KOVOSE UŽ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĘ IR MOKSLAS KAUNO UNIVERSITETE. Žiūrėti

DARBAS PANEVĖŽIO MOKYTOJŲ SEMINARIJOJE. Žiūrėti

VALSTYBINĖS GIMNAZIJOS, MERGAIČIŲ GIMNAZIJOS IR MOKYTOJŲ KURSŲ PEDAGOGAS. Žiūrėti

KARO PABĖGĖLIŲ STOVYKLOJE VOKIETIJOJE IR EMIGRACIJA Į JAV. Žiūrėti

ŠEIMA – VIENA IŠ SVARBIAUSIŲ VERTYBIŲ. Žiūrėti

PETRO BŪTĖNO SUGRĮŽIMAS IR ATMINIMO ĮAMŽINIMAS. Žiūrėti

PETRO BŪTĖNO DOKUMENTAI. Žiūrėti

PETRO BŪTĖNO AUTORINIAI LEIDINIAI. Žiūrėti

PETRO BŪTĖNO UŽRAŠYTA TAUTOSAKA. Žiūrėti

ĮVAIRŪS RANKRAŠČIAI. Žiūrėti