Iki lapkričio 30 d. MELO MARSO KERAMIKOS PARODA

2014-11-07

Melas Marsas pirmą kartą apsilankė Lietuvoje 1996 m. kaip tarptautinio keramikos simpoziumo Panevėžyje dalyvis. Nuo to laiko  su įvairiais menininkais užsimezgusi draugystė tęsiasi iki šiol. Turintis du – keramiko ir stiklo menininko – diplomus, menininkas dažnai atvyksta į Lietuvą kurti. Čia jį vilioja gera kūrybinė atmosfera, stipri techninė bazė ir draugiški žmonės. Menininkas yra dirbęs Panevėžio stiklo fabriko dekoratyvinės keramikos dirbtuvėse, kurios vėliau buvo uždarytos. Jose atliktus darbus autorius 1988 m. eksponavo "Arkos" galerijoje Vilniuje. Vėliau keletą metų iki uždarymo bendradarbiavo su Kauno Aleksoto stiklo fabriko dekoratyvinio stiklo cechu. Keramika ilgą laiką buvo menininko pragyvenimo šaltinis: vos tik baigęs koledžą, menininkas įsteigė savo pirmąją dirbtuvę Velse, Bala miestelyje. Vėliau, persikėlęs į Šropšyrą, dėstė Vulverhamptono universitete. Šiuo metu menininkas gyvena Brosely miestelyje, Šropšyro grafystėje, Didžiojoje Britanijoje, ir vėl kuria keramikos darbus. 

Neseniai M. Marsas dirbo Panevėžio keramikos dirbtuvėse  „Midenė“:  ten atlikta dalis darbų, kurie 2013-ųjų vasarą buvo eksponuojami Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Dalis šios ekspozicijos atkeliavo ir į Panevėžį. Panevėžio kraštotyros muziejuje eksponuojami kūriniai yra sukurti panaudojant tris skirtingas technikas:

Raku – japoniškas glazūravimo būdas, kai glazūra padengtas indas dedamas į krosnį, pasiekus 900 °C temperatūrą iki raudonumo įkaitęs jis dedamas į pjuvenas ir nardinamas į vandenį. Taip išgaunami netikėti efektai.

Akmens masės  keramika („naudingoji“) – ne tik archaiška, skulptūriška ir santūri, bet ir labai praktiška. Iš jos kuriami tradicinių formų kasdieninio naudojimo indai. Šie dirbiniai išdegti itin aukštoje temperatūroje, todėl puikiai tinka naudoti kasdien – iš jų galima valgyti, gerti, juose patogu gaminti maistą ir tiesiai iš orkaitės ištraukus patiekti ant stalo.

Sui technika atlikti stambios formos akmens masės kūriniai. Sui – tai tokia molio spalvinimo technika, kai spalvinamas ne paviršius, bet į molį įmaišomas pigmentas. Skirtingų spalvų sluoksniai sudedami į „slėgtainį“, kuris pjaustomas juostomis ir iš jų formuojamas kūrinys. Tokiu būdu matomi visi spalvų klodai tiek iš išorės, tiek iš vidaus: jie primena priešistorinius žemės plutos bangavimus. Kai kuriuos kūrinius autorius vietomis pašlifuoja, taip dar labiau paryškindamas daugialypį spalvų žaismą ir sukurdamas skirtingą dirbinio faktūrą. 

Šalia eksponuojamų savo darbų menininkas dažnai parašo – „Prašau paliesti!“ Norima, kad lankytojas braukdamas ranka pajaustų skirtingą paviršiaus tekstūrą, kad švelniai pabeldęs išgirstų, kaip indas skamba, pažiūrėtų į kūrinį įvairiais kampais ir pamatytų, kaip jį keičia šviesa – kad suvoktų ne tik akimis. 

Savo darbus dailininkas norėtų palikti Lietuvoje – norinčius įsigyti parodoje eksponuojamų autoriaus dirbinių prašome kreiptis į muziejaus darbuotojus Vasario 16-osios g. 23 ar skambinti telefonu 8 686 25 769. Parodos galerija