Iki spalio 30 d. III a. Parodų salėje R. Gurskio fotografijų paroda LIETUVOS VĖJO MALŪNAI 2006-2013

2014-10-13

Nuo XIV a. Lietuvos žemėse palei Baltijos jūrą driekėsi neeiliniai architektūriniai statiniai. Vargu ar kas iš dabarties, žiūrėdamas į tuometinį Klaipėdos uostą, būtų jį pavadinęs tikruoju vardu. Nors... panašumų yra. Istorija persivertė, bet grįžkime atgalios, kai pajūrio ruožą tvėrė ne grakščios vėjo jėgainių kojos, o didingos ir tvirtos vėjo malūnų krūtinės. Ir nors tankiai apstatytų senųjų pajūrio galiūnų nėra išlikusių, visoje Lietuvoje, 1914-1921 m. kartografiniais duomenimis, jų būta apie 1000, o kur ne kur net ir po kelis. Daugiausia sparnų vienoje vietoje turėjo Aukštaitijos kraštas: Kupiškyje stovėjo net penki, o Radviliškyje ir Panevėžyje – po keturis sparnuočius.

Vėjo malūnai – tai ne tik akį rėžiantys netradiciniai ir architektūriniu požiūriu vertingi statiniai. Šalia dramatiškos išvaizdos ne mažiau svarbus jų techninis, vidinis „užtaisas“, kitados klusniai tarnavęs šeimininkams ir tenkinęs įvairiausius jų buities, o vėliau ir verslo poreikius: malūnai būdavo naudojami ne tik grūdams malti ar kruopoms gaminti, bet ir vilnai velti, popieriui gaminti, lentoms pjauti, aliejui spausti, metalui kalti. Taigi malūnas buvo ne tik išdidus vienui vienas atokiai stovintis lygumų ir kalvelių karalius, bet ir be galo artimas pagalbininkas. Ir darbas, ir darbininkas tuo pačiu.

Pramonės perversmas ir garo mašinos įsigalėjimas, vėliau – prasidėjusi dyzelinio variklio ir elektros era iš esmės pakeitė vėjo malūnų istoriją. XIX a. pab.-XX a. vid. vietoje jų buvo įrengiami nepalyginamai galingesni elektriniai malūnai, o štai dabar į stebėtinai mažo dydžio kūną jau sutalpinamos nuo menkiausio vėjelio dvelksmo energiją gaminančios vėjo turbinos. Senųjų malūnų nebėra. Galima taip sakyti. Jie nyksta – vieni palikti likimo valiai griūti, kiti restauruojami ar perstatomi ir paverčiami muziejais, trečiuose įsikūrusios maitinimo įstaigos, dar kituose filmuojami realybės šou, nė puse žodžio neužsimenant apie tikrai kitados sklandžiusius mitus iš malūnų gyvenimo. Tai kurgi tikrasis malūnas su savo praeitimi, istorija, autentišku malimo mechanizmu, molio siena ir medine kepure?

Štai – viskas, kas dar likę: virš 100 malūnų ir kiekvieno iš jų įamžinta istorija Panevėžio kraštotyros muziejuje, III a. parodų salėje, Raimondo Gurskio fotografijų parodoje „Lietuvos vėjo malūnai 2006-2013“.

Kviečiame aplankyti parodą.