Žvaigždės ir kosmosas
Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus (Latvija) ir Panevėžio kraštotyros muziejus (Lietuva): jungtinė mėnesio virtuali paroda „Žvaigždės ir kosmosas“.
Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus
„Per aspera ad astra“, arba „per kančias į žvaigždes“ – šis posakis daugiau nei 2000 metų įkvėpė žmoniją siekti naujų aukštumų, kurios buvo itin svarbios septintajame dešimtmetyje, Šaltojo karo metais, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ir Sovietų Sąjunga varžėsi kosmoso užkariavimo srityje.
Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejaus kolekcijoje yra ir šio svarbaus laikotarpio, žymėjusio naują etapą visos žmonijos istorijoje, liudijimų.
1. Moneta. 1 rublis. Pirmojo žmogaus skrydžio į kosmosą dvidešimtmečiui paminėti. 1981 m. 1961 metų balandį sovietų astronautas Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju žmogumi istorijoje, atlikusiu pirmąjį sėkmingą pilotuojamą skrydį į kosmosą, apskridusiu Žemės rutulį ir sėkmingai nusileidusiu Saratovo srityje.
2. Moneta. 1 rublis. Pirmojo moters pilotuojamo skrydžio į kosmosą dvidešimtmečiui paminėti. 1983 m. Iš karto po J. Gagarino skrydžio įvyko pirmasis moters pilotuojamas skrydis į kosmosą. Sovietų astronautės Valentinos Tereškovos skrydis truko gerokai ilgiau nei J. Gagarino. Moneta buvo išleista1983 m., minint šio skrydžio dvidešimtmetį.
3. Raketos formos pieštukų drožtukas. Dirbtiniai Žemės palydovai, J. Gagarino ir V. Tereškovos kosminiai nuotykiai bei JAV astronautų nusileidimas Mėnulio paviršiuje 1969 metais – neabejotinai reikšmingiausi kosmoso užkariavimo varžybų įvykiai.
Kaip buvo galima tikėtis, kosmoso tema atsispindėjo ir daugelio kasdienių daiktų dizaine, pavyzdžiui, 8-metės mokinės iš Ganėnų Silvijos Caunanės pieštukų drožtuke.
Jis stilizuotos raketos formos, apačioje yra anga pieštukui drožti, o antgalis skirtas pieštuko drožlėms surinkti.
Drožtukas pirktas ir naudotas septintajame dešimtmetyje, pačiame kosmoso eros įkarštyje.
Panevėžio kraštotyros muziejus
SAULĖ, MĖNULIS IR ŽVAIGŽDĖS
Svarbiausi žmogaus akimi matomi dangaus kūnai – saulė, mėnulis ir žvaigždės – dažniausiai sutinkami lietuvių etnokosmologijoje ir išreiškiami įvairiausiais simboliniais ženklais – kosmogramomis. Kosmogramų, vaizduojančių saulę, mėnulį, žvaigždes, daugiausia randame liaudies mene. Kryžius saulutes ir pusmėnulius kaldina meninės kalvystės meistrai, jomis puošiamos sakralinių paminklų viršūnės. Aštuoniakampės žvaigždės išaudžiamos, išmezgamos ar išneriamos tekstilės raštuose: šimtaraštėse juostose, lovatiesėse, pirštinėse, nėriniuose. Segmentinės saulutės išdrožiamos puošiant verpstes, kultuves ar kitus medinius buities daiktus, saulutėmis gražinami Velykų margučiai. Šie simboliai, pasiekę mus iš seniausių laikų, perteikia archajišką baltų pasaulėžiūrą. Dangų ir žemę jungia mitologinis Pasaulio medis. Saulė, mėnulis, žvaigždės dažniausiai sutinkami jo viršutinėje – dangaus sferos – dalyje ir simbolizuoja aukštutinį dievų pasaulį. O žmogaus gyvenimo kasdienybė teka erdvėje po saule – pa-saulyje. Tačiau gyvendami pasaulyje žmonės nuolat dairosi į dangų. Nuo akmens amžiaus laikų iki šiol žemės darbus rikiuoja pagal mėnulio kalendorių, kalendorines šventes švenčia pagal saulės kelionę dangaus skliautu (vasaros ir žiemos saulėgrįžos, pavasario ir rudens lygiadieniai), žvaigždėms ir žvaigždynams suteikė lietuviškus vardus: Venera – Aušrinė ir Vakarinė, Orionas – Šienpjoviai, Kasiopėja – Jukštandis, Persėjas – Kūlėjai, Plejadės – Sietynas, Pegasas – Stalas ir kt. Per daug pilkas ir vargingas būtų žmogaus gyvenimas čia, žemėje, jei nepakeltų akių į saulę, mėnulį ar žvaigždes, jei protas ir širdis nesiveržtų Dievop.
1. Kryžių viršūnės. Geležis. XIX a. Panevėžio r. T. Stasevičiaus nuotraukos. 2012 m. Sakralinių paminklų viršūnės, vadinamos saulutėmis, apjungia daug simbolių: kryžių (archajišką ugnies ar saulės ženklą), pusmėnulį (jaunas mėnulis – naujos pradžios simbolinis ženklas), vingiuotus žalčiukais vadinamus spindulius (gyvybingumo simbolį), dažnai užsibaigiančius žvaigždutėmis, pumpurėliais, lapeliais ar mažais kryželiais. Šie geležinių paminklų viršūnių ženklai susijungia į vientisą Gyvybės medžio simbolinį vaizdinį. Tokie paminklai dažniausiai buvo statomi kapinėse, kur amžinybės akivaizdoje susitinka gyvųjų ir mirusiųjų pasauliai.
2. Margučiai. Velykoms vašku marginami ar peiliuku skutinėjami kiaušiniai dažniausiai pavasario gyvybingumą simbolizuojančiais ženklais: žalčiukais, paukščių pėdutėmis, pumpurėliais ar gėlytėmis. Tačiau labiausiai paplitęs saulutės motyvas, kuris simboliškai perteikia saulės pažadintą žemės gyvybę.
Margučiai. Žąsies kiaušiniai, margino Gražina Kudrickienė. Panevėžys, XX a. 10 deš. G. Kartano nuotr. 2022 m.
Margutis. Vištos kiaušinis, margino Gražina Kudrickienė. Panevėžys, XX a. 10 deš. G. Kartano nuotr. 2022 m.
3. Namų tekstilė. Namų tekstilės gaminiuose dažniausiai sutinkamas aštuoniakampės žvaigždės motyvas, simbolizuojantis keturias pasaulio šalis, keturis metų laikus – taigi amžinybę. Aštuoniakampių žvaigždžių raštais buvo audžiamos juostos, lovatiesės, rankšluosčiai, mezgami megztiniai ir pirštinės bei riešinės, neriami nėriniai. Tai vienas populiariausių raštų Šiaurės Lietuvoje.
Lovatiesė. Austa keturnyčiu audimu. Vilna, medvilnė. XX a. 4 deš. G. Kartano nuotr. 2022 m.
Pirštinės. Vilna. Panevėžys, XX a. 9 deš. G. Kartano nuotr. 2022 m.
Nėriniai. Medvilnė. XX a. 4 deš. G. Kartano nuotr. 2022 m.
Ši publikacija buvo paruošta su Europos Sąjungos finansine parama. Už puslapio turinį atsako tik Panevėžio kraštotyros muziejus ir Preilių apskrities taryba ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
Apie projektą ENI-LLB-1-244 „Istorinio ir kultūrinio tarpvalstybinio paveldo populiarinimas pasitelkiant muziejų naujoves“:
Projektu siekiama sukurti tarpvalstybinio bendradarbiavimo platformą, sukuriančią galimybes užtikrinti didėjantį turistų ir lankytojų susidomėjimą kultūriniu ir istoriniu paveldu Latvijos ir Lietuvos pasienio zonoje.
Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Projekto biudžetas: 367 864.64 EUR, ES parama: 331 078.17 EUR.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.06.01–2022.05.31.
2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.
https://eeas.europa.eu/delegations/
Informaciją parengė:
Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus: https://preili.lv/nozares/kultura/muzeji/preilu-vestures-un-lietiskas-makslas-muzejs/
Panevėžio kraštotyros muziejus: http://www.paneveziomuziejus.lt/
Muziejaus administracijos
ir muziejininkų darbo laikas:
I–IV 8.00–17.00 val.
V 8.00–15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Muziejaus lankymo valandos:
II–V 10.00–18.00 val.; VI 11.00–16.00 val.;
paskutinį mėnesio sekmadienį 11.00–16.00 val.