Archeologijos rinkinys
Vienas seniausių muziejuje yra Archeologijos rinkinys. Prieškariu jį sudarė apie 500 radinių. Nuo 1959 m. Panevėžio kraštotyros muziejaus bei kiti Lietuvos archeologai Panevėžio rajone tyrinėjo 33 archeologijos paminklus: Tarnagalos piliakalnį, Pašilių, Tiltagalių, Berčiūnų, Pajuosčio pilkapynus, Barinės, Baroniškių–Jutiškių, Kučių–Linonių, Užkalnių, Drąseikių, Upytės, Panevėžio ir kt. kapinynus.
Šiuo metu archeologijos rinkinyje sukaupta per 2300 eksponatų. Beveik pusę jų sudaro akmens ir žalvario amžių darbo įrankiai, ginklai. Dauguma archeologijos radinių yra konservuoti. Didelė rinkinio dalis eksponuojama nuolatinėje muziejaus ekspozicijoje.
Krūtinės papuošalas su kryžiniais Laiptelinė segė. VIII a.
smeigtukais. IX-XII a.
Etnografijos rinkinys
Etnografijos rinkinys pradėtas kaupti nuo pat muziejaus įkūrimo 1925 m. Jame yra per 3600 eksponatų iš XIX–XX a. Rinkinį sudaro sakralinės medžio skulptūros, keramikos, audinių, rūbų, apavo, baldų, namų apyvokos daiktų, darbo įrankių, muzikos instrumentų bei metalinių kryžių viršūnių kolekcijos. Čia saugomi ir du žymaus XIX a. pab.–XX a. pr. Lietuvos dievdirbio Vinco Svirskio kryžiai.
Dauguma etnografijos rinkinio eksponatų surinkti Panevėžio apskrityje ir atspindi šio krašto etninį savitumą.
Sakralinė medžio skulptūra. Vinco Svirskio kryžiaus fragmentas.
XX a. pr., medis, polichromija. XX a. pr., medis.
Būgnas. XIX a. pab. Būgno fragmentas. XIX a. pab.
Daiktų rinkinys
Daiktų rinkinyje saugomi iš skirtingų medžiagų ir įvairiomis technikomis pagaminti eksponatai. Dauguma jų – įvairūs buities daiktai: indai, baldai, drabužiai, papuošalai, įrankiai, ginklai ir kt. Jie atspindi skirtingų visuomenės socialinių sluoksnių gyvenseną ir buitį.
Sidabrinė piniginė iš Apytalaukio dvaro.
XIX a. pr., Vilainių sen., Kėdainių raj.
Šiame rinkinyje taip pat saugomi Panevėžio įmonių produkcijos pavyzdžiai, liturginiai reikmenys, nedidelė laikrodžių kolekcija bei gydytojo Rimvydo Jono Sidrio 1989 m. muziejui padovanota Rytų meno kolekcija. Joje – Bali, Fidži salose, Filipinuose, Naujojoje Zelandijoje, Kinijoje, Hong Konge, Japonijoje, Indijoje, Australijoje įsigyti dramblio kaulo raižiniai, ritualinės medžio skulptūrėlės ir kaukės, buities reikmenys.
Medžio raižinys iš R. Sidrio kolekcijos. XX a., Kinija.
Rinkinyje saugomi ir meno kūriniai. Tai Bernardo Bučo, Juozo Zikaro, Jono Mackevičiaus, Kazimiero Naruševičiaus, Stasio Kavaliausko, Vinco Dilkos, Stasio Jusionio, Juozo Lebednyko, Klausučio Beržanskio, Irinos Nosovos, Algimanto Vytėno, Antano Gabrėno, Jurgio Šapkaus, Stasės Medytės ir kitų tapyti paveikslai, piešiniai, eskizai, skulptūros.
Jonas Mackevičius. Kapri. XX a. 4 dešimtmetis, aliejus.
Dokumentų rinkinys
Dokumentų rinkinį sudaro per 5000 eksponatų, liudijančių krašto istoriją nuo XVI a. iki šių dienų. Tai įvairūs rankraščiai, žemės dokumentai, įstaigų ir visuomeninių organizacijų bei žmonių asmeniniai dokumentai.
Rinkinyje saugomi 63 Upytės pavieto teismo raštai, datuoti XVI–XVIII a., seniausias iš jų – 1585 metų. Dokumentai rašyti popieriaus lapuose su vandens ženklais, juose išlikę senieji antspaudai.
J. Zaborskio ir A. Laurinaičio vaistinės signatūra. 1927m., Panevėžys.
Tarp saugomų bažnytinių dokumentų yra ir Panevėžio vyskupijos kurijos bylos, apimančios 1904–1960 metų laikotarpį. Tai 1926–1943 m. parapijų klebonų ataskaitos, 1904–1929 m. dokumentai apie Panevėžio katedros statybą, dokumentai apie dvasininkus, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje kaltintus antivalstybine veikla ir kt.
Rinkinyje nemažai įvairių 1918-1940 m. vykusių mieste kultūrinių renginių programų, afišų, taip pat savivaldybės rinkimų dokumentai, miesto planai.
Čia saugomi daugelio įžymių Panevėžio krašto žmonių archyvai: rašytojos ir visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, rašytojo Mato Grigonio, gydytojo Andriaus Domaševičiaus, Didžiulių šeimos, choro dirigento Mykolo Karkos, kalbininko ir etnologo Petro Būtėno, kompozitoriaus Antano Belazaro, režisieriaus Juozo Miltinio ir kitų.
Vlado Paulausko dainos natos. XX a. 4 dešimt., Klaipėda.
Gamtos rinkinys
Gamtos rinkinys atspindi regiono gamtinę aplinką nuo seniausių laikų. Jame saugomi seniausi muziejaus eksponatai – per 500 milijonų metų skaičiuojantys mineralai, iškasenos, fosilijos. Čia renkamos Panevėžio kraštui būdingų gyvūnų (daugiausia paukščių) iškamšos, retų augalų, įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą, herbarai.
Muziejaus pasididžiavimas - Valerijono Straševičiaus surinkta pasaulio vabzdžių kolekcija (per 5000 vienetų). Joje gausu egzotiškų, šiandien jau išnykusių vabzdžių iš Europos, Afrikos, Amerikos, Okeanijos.
Valerijonas Straševičiaus
Entomologas Valerijonas Straševičius gimė 1885 m. birželio 20 d. Augustavo dvare, augo Rygoje. 1905 m. V. Straševičius baigė Rygos imperatoriaus Nikolajaus I-ojo gimnaziją. Po 1905-1907 m. revoliucinės suirutės V. Straševičius studijavo Čekijos Taboro žemės ūkio akademijoje, vėliau – Belgijoje, o 1910 m. rudenį tapo Krokuvos universiteto Gamtos ir chemijos fakulteto studentu.
1919 m. Panevėžyje kuriantis lenkų gimnazijai, V. Straševičius buvo pakviestas dirbti dėstytoju ir iki 1933 metų dėstė joje chemiją, fiziką, astronomiją, botaniką, zoologiją, kaligrafiją. Pablogėjus sveikatai, 1933 m. persikėlė gyventi į Naudvarį. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, o 1941 m. birželyje V. Straševičius su žmona ir uošve ištremti į Sibirą.
V. Straševičiaus sūnūs – Zigmantas ir Valerijonas – dalyvavo pasipriešinimo okupacijai judėjime, karo pabaigoje repatrijavo į Lenkiją. Pas sūnų Elblonge apsigyveno ir 1946 m. iš tremties su žmona sugrįžęs V. Straševičius
V. Straševičius. 1931, Vabzdžių piešiniai. XX a.
J. Pauros nuotr. 3-4 dešimt., aut. V. Straševičius.
Dar studijuodamas Čekijoje ir Belgijoje, V. Straševičius susidomėjo vabzdžiais, ypač drugiais ir vabalais. Vabzdžius pradėjo rinkti nuo 1915 m., juos sistemino, piešė. Pasitraukęs iš gimnazijos, V. Straševičius dar daugiau dėmesio skyrė savo pomėgiui: per vabzdžių prekybos įmones pirko įvairius vabzdžius, vabzdžių atlasus, pats rinko Vidurio Europos drugius. Jo vabzdžių kolekcijoje – per 5000 unikalių pasaulio drugių ir vabalų pavyzdžių.
Mirė V. Straševičius 1968 m. sausio 10 d., palaidotas Elblongo kapinėse Lenkijoje. Antrojo pasaulinio karo metais J. Elisono ir D. Urbo rūpesčiu V. Straševičiaus vabzdžių kolekcija ir dalis bibliotekos buvo atgabenta į Panevėžio muziejų.
Drugių piešiniai. XX a. 3-4 dešimt., aut. V. Straševičius.
Fotografijos rinkinys
Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniuose sukaupta per 30 000 foto dokumentų: negatyvų, pozityvų, diapozityvų, atvirukų su žymių žmonių portretais, miestų bei miestelių vaizdais. Seniausios rinkinio fotografijos datuotos 1863 metais: dviejų Lauksodžio dvaro panelių portretas su Gabrielės Petkevičaitės-Bitės įrašu kitoje nuotraukos pusėje ir fiksuota data – 1863 m. rugsėjo 25 d. bei dviejų moterų – Johasios ir Zosios Pieczkowskų – portretas su įraše užfiksuota data – 1863 m. lapkričio 3 d. Abiejų nuotraukų fotografai nežinomi.
Nežinomas fotografas. Lauksodžio dvaro panelės. Seniausia rinkinio fotografija, datuota 1863 m. rugsėjo 25 d.
Kitoje nuotraukos pusėje G. Petkevičaitės-Bitės įrašas.
Itin vertingos senosios Panevėžio miesto vaizdų fotografijos, kurių originalių turime labai nedaug. Tai fotografo Leibos Slonimskio prieš Pirmąjį pasaulinį karą fotografuoti Panevėžio centrinės miesto dalies fragmentai bei pastatai. Kiek daugiau yra atvirukų, išleistų to paties L. Slonimskio ir kito Panevėžio fotografo Jankelio Trakmano bei Pirmojo pasaulinio karo metais perleistų ar naujai išleistų vokiečių leidėjų.
Leiba Slonimskis. Turgaus aikštė. Panevėžys, XX a. 1 dešimtmetis. 2 dalių fotografija.
Rinkinyje svarbią vietą užimą Panevėžio krašto tarpukario fotografų kolekcijos.
Gausiausia yra miežiškiečio Vinco Ferinausko (1892–1975) stiklo negatyvų (per 1 500 tūkstančio) bei fotografijų kolekcija. Didžiąją jos dalį sudaro Miežiškių ir aplinkinių vietovių gyventojų portretai, žmonių grupių, draugijų bei organizacijų, moksleivių nuotraukos. Istoriniu ir urbanistiniu požiūriu ypač reikšmingos fotografijos su Miežiškių bei Upytės miestelių panoramomis, bažnyčių, dvarų pastatais, Raguvėlės dvaro aplinkos fragmentais.
Kur kas kuklesnėje Krekenavos miestelio fotografo Tado Bajarūno (1890–1945) stiklo negatyvų bei nuotraukų kolekcijoje taip pat dominuoja portretai bei žmonių grupių fotografijos. Ypač įdomios ir vertingos tos nuotraukos, kuriose užfiksuotos miestelio gatvės, panorama iš bažnyčios bokšto, įamžintas bažnyčios interjeras bei eksterjeras, tilto per Lokaušos upę, mokyklos bei kitokios statybos.
Vincas Ferinauskas. Miešiškiai. XX a. 3–4 dešimtmetis. Tadas Bajarūnas. Velykų nakties budėtojai. 3–4 dešimtmetis.
Panevėžio miesto vaizdai bei šventiniai mitingai, Subačiaus krašto žmonių visuomeninis, religinis ir kultūrinis gyvenimas, kaimo žmonių darbai įamžinti Subačiaus miestelio fotografo Povilo Šinskio (1878–1974) fotografijose. Itin vertingos senosios Geležių bažnyčios altoriaus bei klausyklos nuotraukos, nes tik jose galima pamatyti nagingo vietos meistro Jono Baruolio (1848–1930) sukurtą ir dailiai dekoruotą bažnyčios interjerą. P. Šinskis kol kas vienintelis žinomas Panevėžio krašto fotografas, daręs ir stereoskopines nuotraukas.
Vienas žymiausių tarpukario Panevėžio fotografų – Jonas Žitkus (Žitkevičius) (1889–1975). Jo ateljė, įsikūrusią P. Puzino gatvės 5-ajame name, mėgo ir gimnazistai, ir miesto inteligentai, ir eiliniai miestiečiai. J. Žitkus daugiausia dirbo studijoje, tačiau įvairiomis progomis buvo kviečiamas į mokyklas, įstaigas, fotografuodavo miesto šventes, iškilmes, atskirus objektus. Ypač reikšmingos, o pačiam fotografui ir lemtingos, 1941 m. birželio pabaigos fotografijos, kuriose jis užfiksavo raudonojo teroro aukas: NKVD rūsiuose nukankintų Panevėžio medikų bei dar dviejų miestiečių kūnus, netoli Cukraus fabriko sušaudytų žmonių kūnų atkasimo momentus, iškilmingas šių aukų laidotuves. Už šias fotografijas J. Žitkus 1945 m. buvo nuteistas 10 metų kalėjimo. Pusę kalinimo laiko praleido Macikų kalėjime Šilutės rajone, kitą pusę – Sibiro lageriuose.
Fotografijų rinkinyje sukauptose kolekcijose – nuotraukos su žymiais Panevėžio miesto žmonėmis: muziku Mykolu Karka, kompozitoriumi Antanu Belazaru, kunigu, rašytoju, pedagogu Julijonu Linde-Dobilu, rašytoja, pedagoge, visuomenės veikėja Gabriele Petkevičaite-Bite, rašytoju, pedagogu Matu Grigoniu, skulptoriais Juozu Zikaru ir Bernardu Buču, istorike Ona Maksimaitiene, režisieriumi Juozu Miltiniu, aktoriais Jonu Alekna, Regina Zdanavičiūte, Henrika Hokušaite-Kosmauskiene ir Stepu Kosmausku bei kitais.
Gausios 1918–1940 m. laikotarpio fotografijų kolekcijos Lietuvos kariuomenės bei švietimo temomis.
Povilas Šinskis. Autoportretas. 1913 m. Jonas Žitkus. Gimnazistės per kūno kultūros pamoką.
Panevėžys, apie 1937–1938 m.
Dauguma nuotraukų yra iš Panevėžio miesto bei jo apylinkių. Tačiau rinkinyje yra nuotraukų iš įvairių laikotarpių Vilniaus, Kauno, Šiaulių, kitų Lietuvos vietovių, o taip pat XIX a. pab.–XX a. pr. carinės Rusijos miestuose bei dar iki Antrojo pasaulinio karo JAV padarytų fotografijų.
Knygų rinkinys
Knygų rinkinyje yra per 4000 XVII–XX a. išleistų knygų. Tai mišiolai, maldaknygės, enciklopedijos, vadovėliai, grožinė literatūra, informaciniai leidiniai ir kitos knygos lietuvių, rusų, lenkų, lotynų ir kt. kalbomis. Dauguma jų susijusios su Panevėžio kraštu. Gausiausia rinkinyje yra 1918–1940 metų laikotarpiu leistų knygų kolekcija.
Dalis knygų su ekslibrisais, įstaigų, asmeninių bibliotekų ar kt. spaudais, įrašais, autografais. Muziejuje saugomos rašytojos, visuomenės veikėjos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės (1861–1943); gydytojo, socialdemokratinio judėjimo veikėjo Andriaus Domaševičiaus (1865–1935); kompozitoriaus Antano Belazaro (1913–1976) ir kitų žymių žmonių asmeninių bibliotekų knygos.
Juozo Tumo-Vaižganto ekslibrisas ir įrašas knygoje „O doskonałości chrześcijańskiej“. 1884, Varšuva.
Numizmatikos rinkinys
Numizmatikos rinkinys kaupiamas nuo pat muziejaus įkūrimo. Seniausioje jo ekspozicijoje jau buvo numizmatikos skyrius. Pirmuoju rinkinio saugotoju buvo mokytojas, nepriklausomybės kovų savanoris, Petras Bliumas (1896–1988). Didelių nuostolių buvo padaryta per Antrąjį pasaulinį karą ir pokario suirutę, kuomet didelė rinkinio dalis buvo prarasta.
Numizmatikos rinkinys atspindi regiono pinigų apyvartą nuo XIV a. iki šių dienų. Tačiau jame yra ir egzotiškų monetų iš Azijos bei Amerikos šalių.
Vytautas, Lietuva, dvidenaris, Aleksandras, Lietuva, denaras,
1401-1430 m., aversas. 1492-1506 m., aversas.
Muziejaus pasididžiavimas – 1998 metais įsigyti septyni lietuviški sidabro lydiniai.
Numizmatiniu požiūriu vertingiausios yra lietuviškos monetos. Iš jų galima išskirti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytauto, Aleksandro, Žygimanto Augusto kaldintus denarus ir dvidenarius, rastus Tiltagalių, Drąseikių ir Baroniškių kapinynuose archeologinių kasinėjimų metu. Iš rečiau pasitaikančių didesnio nominalo monetų – lietuviškas Žygimanto Senojo 1514 m. pusgrašis, Žygimanto Augusto 1546 m. grašis. Iš retų lenkiškų monetų paminėtini 1585 m. Stepono Batoro trigrašis, Žygimanto Vazos 1609 m. grašis ir 1614 m. pusantrokas, Jono Kazimiero 1661 m. šeštokas ir 1663 m. auksinas.
Lietuviškieji sidabro lydiniai. XIII a. Žygimantas Augustas, Lietuva,
pusgrašis, 1555, reversas.
Didelę kolekcijos dalį sudaro XVIII–XIX a. Rusijos monetos, nemažai Vokietijos, Prūsijos ir Švedijos monetų bei Baltijos jūros baseino prekybos centrų pinigų – Rygos, Dancingo, Elbingo miestų monetų.
Rinkinyje saugomi šeši lobiai, iš kurių įspūdingiausias – 36 olandiškų talerių lobis, rastas Panevėžyje.
Muziejuje yra visų Lietuvos valdymo laikotarpių popieriniai pinigai, ypač gausu carinės Rusijos banknotų. Rinkinys gerai atspindi 1918–1922 m. pinigų sistemos suirutę: daug įvairių to meto Rusijos, Ukrainos, Vidurinės Azijos laikinųjų vyriausybių, karinių junginių, įmonių, gamyklų mokėjimo priemonių. Taip pat yra Rygoje, Jelgavoje, Liepojoje, Tilžėje, Klaipėdoje, Mogiliove, Orenburge, Krasnojarske, Čitoje ir kitur spausdintų popierinių pinigų, kai kurie iš jų yra tam laikotarpiui aukštos poligrafinės kokybės. Tarp jų labai kukliai atrodo 1919 m. Panevėžyje išleistas 25 kapeikų banknoto nominalas, bet mums jis – pats vertingiausias.
Žygimantas Augustas, Lietuva, dvidenaris, 1570, aversas
ir reversas.
Nedidelė, bet istoriškai labai iškalbinga muziejuje saugomų spaudų kolekcija. Didžiąją jos dalį sudaro carinės Rusijos įstaigoms bei privatiems asmenims priklausę spaudai bei faksimilės. Miesto istorijai svarbiausias yra XX a. pradžios Panevėžio savivaldybės spaudas.
2004 m. muziejuje buvo saugomi 19 846 numizmatikos eksponatai: 8691 moneta, 10 498 banknotai, 396 medaliai ir ženkliukai, 91 spaudas, 170 vertybinių popierių. Dalis jų – banknotai, vertybiniai popieriai, spaudai, iš archeologinių kasinėjimų patekusios monetos saugomos daiktų, archeologijos ir dokumentų rinkiniuose.
Pastaraisiais dešimtmečiais rinkinys pamažu pildomas, prioritetą teikiant lietuviškoms ir lenkiškoms monetoms.
Periodikos rinkinys
Periodikos rinkinyje saugoma 3700 laikraščių ir žurnalų, leistų nuo XIX a. pradžios iki šių dienų Lietuvoje, Prūsijoje, Rusijoje, JAV, ir kitose šalyse lietuvių, lenkų, rusų, vokiečių ir kitomis kalbomis. Rinkinys nuolat pildomas. Ypač jis praturtėjo 1990 m., kuomet kraštotyrininkas Pranas Tamošiūnas padovanojo muziejui vertingą 590 leidinių kolekciją. Seniausi eksponatai – vienintelio tuomet Vilniaus universitete leisto mokslinio žurnalo lenkų kalba ,,Dziennik Wileński“ 1818 m. sausio mėn. ir vėlesni numeriai.
,,Dziennik Wileński“. 1818 m. sausis. „Varpas“. 1898 m. kovas-vasaris.
Rinkinyje saugomi XIX a. pab.–XX a. pr. leistų lietuviškų laikraščių „Szviesa“, „Varpas”, „Tėvynės sargas”, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga” bei kitų atskiri numeriai, pirmojo Panevėžyje leisto lietuviško laikraščio ,,Meilės keliais“ 1922 m. trečiasis numeris, „Panevėžio garso“ 1936–1939 m. komplektai, Antrojo pasaulinio karo metais pasirodžiusių „Išlaisvinto panevėžiečio“ ir „Panevėžio apygardos balso“ pavieniai numeriai.
Unikalūs šapirografuoti leidinėliai, kuriuos leido Panevėžyje ir apskrityje įvairios organizacijos: „Palaukių savaitraštis” (1922 m. Nr. 3, 4), Lietuvos moksleivių katalikiško jaunimo sąjungos „Vytis” Panevėžio Vyčių draugovės neperiodinis laikraštėlis (1932 m. kovo 13 d.) ir kiti leidiniai.
Vaizdo ir garso archyvas
Vaizdo archyvas pradėtas formuoti 1992 m. Didžiausią archyvo dalį (per 580 val.) sudaro etnologinė medžiaga, surinkta Panevėžio rajono apylinkėse, Kėdainių, Šiaulių, Molėtų, Biržų, Pakruojo, Pasvalio, Ukmergės, Varėnos, Kretingos, Plungės, Šilutės, Alytaus, Klaipėdos ir kituose rajonuose. Archyve saugoma vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuoti svarbūs Panevėžio miesto istorijos ir kultūros įvykiai. Vaizdo archyvo medžiaga sisteminama, kataloguojama, naudojama edukacinėms programoms.
Garso archyvas pradėtas kaupti 1991 metais. Didžiausią archyvo dalį (per 500 val.) sudaro etnologinė medžiaga (instrumentinis ir dainuojamasis folkloras, choreografija, kalendorinės šventės ir papročiai, šeimos papročiai, tautosaka, aukštaičių tautinis kostiumas, tekstilė, kulinarinis paveldas, amatai, architektūra), surinkta įvairiose Panevėžio rajono apylinkėse, Kėdainių, Šiaulių, Molėtų, Biržų, Pasvalio, Radviliškio, Ukmergės, Varėnos, Alytaus ir kituose rajonuose.
Archyve saugomi režisieriaus Juozo Miltinio repeticijų, Panevėžio miesto Sąjūdžio tarybos posėdžių įrašai, žymių panevėžiečių atsiminimai.
Garso archyvo medžiaga šifruojama, sisteminama, kataloguojama. Ji naudojama publikacijoms, paskaitoms, seminarams, edukacinėms programoms, folklorinių ir etnografinių ansamblių repertuarui papildyti.
Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus ekspedicija Raguvoje. 1997, Panevėžio raj.
Pateikėjos V. Serapinavičienė-Plėtaitė, g. 1924 m. Levaniškių km., Raguvos valsč., ir
O. Pranskūnienė-Kaisiūnaitė, g. 1922 m. Raguvoje.
