EKSPOZICIJOS

  

PANEVĖŽIO ISTORIJOS EKSPOZICIJA EPOCHŲ DIALOGAI

 

Ekspozicija atidaryta: 

Vasario 16-osios g. 23

II–V 10.00–18.00 val.

VI 11.0016.00 val.

Informacija teikiama tel. +370 45 59 61 81 arba el. p.

 

Ekspoziciją sudaro šie interaktyvūs pasakojimai:

 

„DIDŽIUOJAMĖS PANEVĖŽIU“

 

Muziejaus fojė eksponuojamos XX a. pradžios Leibos Slonimskio, 4 dešimtmečio Antano Patamsio, sovietmečio ir XX a. pabaigos Jono Ambraškos nuotraukos, kuriose užfiksuota, kaip keitėsi Panevėžys per 100 metų.

 

Ekspozicija supažindina su Lietuvos Respublikos, Aukštaitijos ir Panevėžio miesto herbų istorija. Eksponuojamas 1839 m. miesto planas, 1944 m. liepos 29 d. iš Vokietijos armijos žvalgybos lėktuvo užfiksuota aerofotografija, kurioje pažymėti taikiniai, matyti sugriovimai ir bombų išmuštos duobės, taip pat 1969 m. įslaptintas karinis miesto planas.

 

Ekspozicija primena, kokie žmonės, įvykiai, įstaigos, įmonės garsina Aukštaitijos sostinę. Tai ryškų pėdsaką palikę panevėžiečiai – Nacionalinės premijos laureatai, miesto garbės piliečiai, žymiausi miesto menininkai. Eksponuojami dailininko Stasio Eidrigevičiaus, skulptorių Juozo Lebednyko ir Alfrido Pajuodžio, stiklo menininko Remigijaus Kriuko, fotomenininkų Algimanto Aleksandravičiaus, Sauliaus Saladūno ir Andriaus Repšio, Panevėžio keramikos simpoziumų konsultanto ir dalyvio Rimo Tado VisGirdos (JAV) kūriniai.

 

  

 

„PANEVĖŽIO KRAŠTO ETNOGRAFIJA“

  

Panevėžio krašto etnografija pristatoma pasitelkus gyvybės medžio simboliką.

 

Viena ekspozicijos dalis skirta Panevėžio krašto buičiai, tradicinei gyvensenai. Kitoje pristatoma 2001 m. į UNESCO nematerialios kultūros paveldo sąrašą įtraukta kryždirbystė. Eksponuojama sakralinė tradicinė medžio skulptūra, geležinės kryžių viršūnės, Vinco Svirskio darbai. Taip pat pristatomas dievdirbio namų interjero fragmentas. Trečia dalis skirta Panevėžio krašto tautosakai ir folklorui. Joje rodomi senieji liaudies muzikos instrumentai, skamba panevėžiškių tarmė, mūsų kraštui būdingos dainos ir instrumentinė muzika.

 

Šiaurės panevėžiškių tarme savo kūrinį „Giedanti gaidžio galva“ skaito nacionalinės premijos laureatas Stasys Eidrigevičius. Skamba garsaus krekenaviškio Stanislovo Rudžio gamintomis kanklėmis atliekamas kūrinys. Eksponuojamos unikalios verpstės, ornamentuotos kultuvės, kočėlai, skaičiuojantys ne vieną šimtą metų.

 


 

 

„NUO PRIEŠISTORĖS IKI MODERNĖJANČIO MIESTO“

 

Muziejaus archeologinė ekspozicija atspindi gyvenimą Panevėžio krašte nuo pačių seniausių laikų – akmens amžiaus – iki XVI a. Joje pristatoma daugiau kaip 370 vnt. archeologinių radinių ir muzealijų iš muziejaus saugyklų bei pastarųjų dešimtmečių archeologinių tyrimų.

  

Eksponuojama 2010 ir 2017 m. archeologinių tyrimų Panevėžio r. medžiaga: mezolito laikotarpio radiniai, bronzos laikotarpio metaliniai įrankiai. Įrengtas akmens amžiaus būstas bei archeologinių tyrimų aikštelė. Išskirtinis eksponatas – sidabriniais apkaustais puoštos žirgo kamanos su žalvariniais žvangučiais. XIII–XVI a. laikotarpio eksponatai susiję su Upytės žeme ir jos reikšme šiam kraštui. Įrengta edukacinė spinta ,,Kultūriniai sluoksniai ir lobiai“.

 

 

 

Kita ekspozicijos dalis yra skirta Panevėžio miesto raidai nuo jo įkūrimo 1503 m. iki Pirmojo pasaulinio karo. Tai pasakojimas apie šiandieninės visuomenės gimimą – kaip viduramžiškų tradicinių bendruomenių nariai virto modernių tautinių, profesinių, kultūrinių ir kitokių bendruomenių nariais. Akcentuojami svarbiausi miestui įvykiai: miesto įkūrimas 1503 m.; Panevėžio savivaldos pradžia 1791–1792 m.; baudžiavos panaikinimas 1861 m. ir 1863–1864 m. sukilimas; 1905 m. revoliucija. Pasakojimą iliustruoja įspūdingiausios muzealijos: alebastrinė vaza iš Naudvario dvaro, 1863–1864 m. sukilimo artefaktai, Panevėžio pagrindinės sinagogos maketas, Juozo Zikaro skulptūra „Knygnešys“.

 

  

   

„OKUPACIJŲ GNIAUŽTUOSE“

 

Ekspozicijoje apžvelgiama Panevėžio miesto istorija 1940–1990 m.: pirmosios sovietinės (1940–1941), nacių (1941–1944) ir antrosios sovietinės (1953–1990) okupacijų metais.

 

1940–1941 ir 1944–1953 m. ekspozicija įrengta imituojamame traukinio su stumdomomis durimis vagone, simbolizuojančiame okupacinio režimo vykdytus nekaltų Lietuvos gyventojų trėmimus. Pasakojimą apie pirmąją ir antrąją sovietų okupaciją, partizaninį pasipriešinimą papildo fotografijos, dokumentai, autentiški pokario partizanų ginklai, rašymo mašinėlės detalės iš Raguvos miške buvusio partizanų bunkerio, kuria, kaip manoma, galėjo naudotis ir poetas, partizanas Bronius Krivickas. Rodomi buvusių tremtinių prisiminimų įrašai. Kitame traukinio vagone įrengta ekspozicija, pasakojanti apie nacių okupaciją (1941–1944), jos metu nacių vykdytą žydų ir romų genocidą. Vienas unikaliausių eksponatų – vokiečių karininko F. W. Bahnerio lazda, ant kurios išdrožinėti miestų, per kuriuos jis žygiavo su savo daliniu, pavadinimai.

 

Ekspozicijos dalyje „Miestas politinio atšilimo, stagnacijos ir pertvarkos metais. 1953–1990“ įrengta sovietmečiu (nuo XX a. 6 deš. pabaigos) išpopuliarėjusio daugiaaukščio stambiaplokščio gyvenamojo daugiabučio, vadinamo „chruščiovke“, virtuvė. Eksponuojama Panevėžio pramonės įmonių gaminta produkcija, vaizdinė, garsinė ir dokumentinė medžiaga, liudijanti sovietinės valdžios pastangas sutelkti šalies gyventojus kurti naują komunistinę visuomenę. Dėžutėse eksponuojami liudijimai, kaip skyrėsi sovietinė propaganda nuo privataus žmonių gyvenimo. Čia galima išgirsti sovietmečiu gyventojų slaptai klausytą užsienio radijo stoties laidą su sovietinės valdžios skleidžiamais radijo bangų trikdžiais.

 

 

 

„RAUDONASIS TERORAS“

 

Ekspozicijos dalis, skirta sovietų okupantų 1941 m. birželio mėn. čia nužudytų gydytojų Juozo Žemgulio, Stanislovo Mačiulio, Antano Gudonio, gailestingosios sesers Zinaidos Kanis-Kanevičienės, buhalterio padėjėjo Antano Čibinsko, techniko Vilhelmo Vaišvilos, geležinkelininko Kazio Šlekio ir sušaudytųjų prie Panevėžio cukraus fabriko atminimui, įrengta Panevėžio kraštotyros muziejaus pagrindinio pastato rūsyje.

  

Pirmojoje ekspozicijos dalyje pasakojama apie minėtų tragiško likimo žmonių veiklą dar iki sovietų okupacijos. Vilčių kupiną prieškario gyvenimą simbolizuoja įrengtas Z. Kanis-Kanevičienės buto interjeras, kuriame iš gramofono sklinda Antano Šabaniausko atliekamų populiarių to laikotarpio dainų melodijos.

  

Antrosios dalies centre – NKVD tardytojo kabinetas. Kraupią atmosferą kuria garsai, autentiški to laikotarpio daiktai – stalinė lempa, telefonas, atkurta NKVD karininko uniforma, taburetė, ant kokios buvo sodinami tardomieji ir pan. Penki tarp grotų įkomponuoti stendai pasakoja apie tragiškus įvykius, jų atminimo išsaugojimą ir įamžinimą, apie fotografą Joną Žitkų, užfiksavusį sovietų nusikaltimus, raudonojo teroro aukų laidotuves ir dėl to vėliau sovietų įkalintą.

 

 

 

„PANEVĖŽYS LIETUVOS RESPUBLIKOS METAIS. 1918–1940“

 

1920–1940 m. ekspozicija rodo, kaip per gana trumpą Nepriklausomybės laikotarpį miestas pasikeitė ir kiekybiškai, ir kokybiškai.

 

Pristatomi eksponatai, liudijantys modernėjusį Panevėžį: radijo aparatai, vokiečių firmos „Mifa“ vyriškas dviratis, Vytauto Didžiojo metams skirti indai su Lietuvos didžiojo kunigaikščio atvaizdu, ugniagesio kostiumas. Čia galima išgirsti notaro Jono Moigio telefono skambutį, pamatyti Panevėžyje viešintį Lietuvos Respublikos prezidentą Antaną Smetoną. Eksponuojamas romantiškas ponios Karolinos Moigienės kambario interjeras, Panevėžyje tarpukariu gaminti saldainiai, pačiūžos, tarpukario ponių gražinimosi priemonės. Laikmetį ir visuomenės gyvenimą iliustruoja išskirtinio dydžio miesto vaizdai, šviesdėžių turinys, miesto planas, garso įrašai. 

 

Atskira ekspozicijos erdvė skirta Laisvės temai. Lankytojai supažindinami su savanorių kovomis už Lietuvos laisvę, Panevėžio išvadavimu iš bolševikų 1919 m. gegužės 18–19 d., savanorių kovų atminimo įamžinimu. Vienas prasmingiausių eksponatų – skulptoriaus Juozo Zikaro 1925 m. Panevėžio miestui sukurto Laisvės paminklo projektas. Šalia jo eksponuojama Laisvės simbolius įkūnijanti įspūdinga holograma.

 

 

 

PANEVĖŽIO SPORTO ISTORIJOS EKSPOZICIJA SVEIKAME KŪNE SVEIKA SIELA“

 

„Kalnapilio“ arenoje (Parko g. 12) veikiančioje Panevėžio sporto istorijos ekspozicijoje atskleidžiama Panevėžio sporto istorija nuo XX a. pradžios iki šių dienų.

 

Ekspozicijoje pristatomi stalo teniso, futbolo, krepšinio, dviračių, motociklų sporto, regėjimo negalią turinčių sportininkų žymiausi pasiekimai ir laimėjimai. Pristatomi garsūs sportininkai: stalo tenisininkas, krepšininkas, tinklininkas, krepšinio ir stalo teniso treneris, nusipelnęs kultūros ir sporto veikėjas Vilhelmas Variakojis, aviatorius, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas Vytautas Lapėnas, motociklų sportą išgarsinęs Edvardas Ramonas, krepšinio treneriai Jonas Kazlauskas ir Raimundas Sargūnas, dviratininkė Laima Zilporytė ir daugelis kitų.

 

 

 

Ekspozicija atidaryta: 

Parko g. 12

Norint aplankyti ekspoziciją skambinti tel. +370 45 59 61 81.

  

 

PASIPRIEŠINIMO SOVIETINEI OKUPACIJAI IR SĄJŪDŽIO EKSPOZICIJA

  

Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio ekspozicija 2004 m. rugpjūčio 23 d. atidaryta autentiškoje vietoje – buvusiose Sąjūdžio Panevėžio grupės patalpose Respublikos g. 17.

 

Ekspozicijoje atskleistas tautos pasipriešinimo mastas totalitariniam režimui nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. Įspūdingos nuotraukos ir vaizdingas interjeras, autentiški eksponatai sukuria tikrovišką nuotaiką, supažindina su svarbiausiais antisovietinio judėjimo etapais ir įvykiais. Čia veikia ekspozicija, demonstruojami vaizdo filmai, parengta nemažai edukacinių programų moksleiviams.

  

                     

     

Ekspozicija atidaryta: 

Respublikos g. 17

II–V 09.00–13.00 val.

Informacija teikiama tel. +370 45 59 61 81 arba el. p.

  

  

Ekspozicija „UPYTĖS BAJORAI“   

  

Ekspozicija įrengta 1614 m. pastatytame Upytės pavieto teismo archyve (Kranto g. 21). Šis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus menantis pastatas yra seniausias išlikęs namas Panevėžyje bei seniausias Lietuvos archyvo pastatas, valstybės saugomas Kultūros paveldo objektas.

 

Ekspozicija pristato Panevėžį, po 1564–1566 m. administracijos ir teismų reformos tapusį Upytės pavieto centru. Kitados šalia minėto archyvo stovėjo kiti pavieto teismo pastatai, kur posėdžiaudavo žemės, pilies ir pakamario teismai, į seimelius rinkosi pavieto bajorai. Ekspozicija supažindina su Panevėžio krašto dvarais, bajorų gyvensena, kultūra ir vertybėmis, primena, kad 1925-aisiais šiame pastate buvo atidaryta pirmoji Panevėžio muziejaus ekspozicija.

 

Čia eksponuojami autentiški bajorų aplinkos daiktai (baldai, indai, interjero detalės, damų aksesuarai), monetų lobis, dvarų nuotraukos ir dvarininkų portretai, žymiausių krašto bajoriškų giminių herbai. Įrengtas dvaro interjeras, rūsyje – legendinio XVII a. Upytės pavieto bajoro Vladislovo Sicinskio-Čičinsko instaliacija.

  

              

    

 

Ekspozicija atidaryta:

Kranto g. 21

II–V 14.00–18.00 val.

VI 11.0016.00 val.

Informacija teikiama tel. +370 45 59 61 81 arba el. p. 

 

 

 

EKSPOZICIJA „PASILIKTI, EMIGRUOTI, GRĮŽTI?“

 

2023 m. rugsėjo 20 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaryta ekspozicija „Pasilikti, emigruoti, grįžti?“

 

Šioje ekspozicijoje analizuojama viena aktualiausių problemų Lietuvoje – emigracija. Apžvelgiamos praėjusio amžiaus inteligentų – rašytojo, filantropo Vlado Rasčiausko, kalbininko Petro Būtėno ir lietuvybės puoselėtojos, labdaringų renginių organizatorės Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės – bei šių dienų kraštiečių emigrantų istorijos, jų motyvai bei elgsena diasporoje.

 

Specialiai ekspozicijai parengti videopasakojimai žmonių, kurie gyveno, šiuo metu kuria gyvenimą ar po emigracijos sugrįžo gyventi į Panevėžį. Patirtimis dalijasi buvusi tremtinė Vanda Narvydaitė- Kalvėnienė, pirkimų vadybininkė Ilona Biržytė, Lietuvos robotikos asociacijos vadovas, verslininkas Daumantas Simėnas, moksleivis, imigrantas iš Rusijos Ilja Lazarenko, inžinierius, Lietuvos šaulių sąjungos narys Audrius Masilionis, kultūrinių ir meninių renginių prodiuserė, „Stasys Museum“ vadovė, buvusi emigrantė Vaida Andrijauskaitė, eksperimentinės fotografijos kūrėjas iš Prancūzijos, imigrantas Dan Hermouet, emigrantė Giedrė Stasevičienė bei interjero dizainerė, emigrantė Diana Lukjančiuk.

 

Kuriant naują ekspoziciją pasitelkti išskirtiniai interjero dizaino sprendimai (dail. R. Raziūnaitė), vaizdo bei garso priemonės.

 

Lietuvos muziejų asociacija ekspoziciją „Pasilikti, emigruoti, grįžti?“ 2023 m. pripažino geriausia Lietuvoje.

 

Ekspoziciją galima aplankyti

Vasario 16-osios g. 25

II–V 10–18 val.

VI 11–16 val.

Informacija teikiama tel. +370 45 59 61 81 arba el. p.