Jungtinė gruodžio mėnesio virtuali paroda: „Archeologija“

  

  

  

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus (Latvija), Gardino valstybinis istorijos ir religijos muziejus (Baltarusija) ir Panevėžio kraštotyros muziejus (Lietuva), jungtinė mėnesio virtuali paroda – „Archeologija“.

  

 

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus

Iki kryžiuočių atvykimo Preilių žemė buvo senovės Latgalos valstybės Jersikos dalis. Manoma, kad Preilių žemės centras buvo į pietryčius nuo šiuolaikinio miesto, kur yra Plivdo ir Anspokių piliakalniai. Kiti piliakalniai aplink Preilius – Šņepstų ir Pilišķių, kaip ir daugelis senovinių laidojimo vietų išsaugojo įrodymus apie čia gyvenusius latgalius. Vėliau Preilių žemės centras persikėlė į dabartinę Preilių miesto parko teritoriją. Archeologai taip pat atkreipė dėmesį į Preilių dvaro kompleksą ir parką, kur 1817 metais pastatytoje dvaro koplyčios kriptoje ir XVII a. pab.–XVIII a. kapinėse buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai.

 

1. Kryžiaus formos pakabukas. Bronza. XI-XII a. Dydis: 25,8 x 20,5 mm. Nors yra duomenų, kad latgaliai krikščionybę žinojo dar prieš atvykstant vokiečių kryžiuočiams, kryžiaus formos pakabukai dažniausiai buvo naudojami kaip drabužių puošybos elementas, kol žmonės vis dar tikėjo pagonybe. Konkretus kryžius kartu su kitais radiniais, daugiausia susijusiais su XI–XIII a., buvo rastas archeologinių kasinėjimų metu 2006 m., Anspokių piliakalnyje.

  

 

  

2. Archeologiniai kasinėjimai Anspokių piliakalnyje, vadovaujami istorikės dr. Antonijos Vilcāne. 2006 m. Antonija Vilcāne (g. 1956 m., Preiliai), Preilių 1-osios vidurinės mokyklos absolventė, istorijos daktarė, archeologė, prisidėjusi tyrinėjant senovės Latgalos regiono istoriją. Savo profesinės veiklos metu ji dalyvavo visų Latvijos regionų archeologiniuose tyrinėjimuose, įskaitant ypač saugomo kultūros paminklo – Turaidos muziejaus rezervato. Ji taip pat vadovavo archeologiniams tyrinėjimams Preilių rajone ir miestelyje – Bučkių senkapio teritorijoje ir kapinėse, prie Preilių dvaro koplyčios. 2006 metais kasinėjimai vyko Anspokių piliakalnyje prie Preilių. Radinių pobūdis rodo, kad Anspokių piliakalnis buvo užimtas XI-XIII a.

  

 

 

3. Bučkių senkapio (lot.: in situ) 1-ojo kapo inventorius. 2006 m. 2006-aisiais, vadovaujant istorikei dr. Antonijai Vilcānei, buvo atlikti archeologiniai tyrimai Bučkių senkapio vietoje Vārkavos parapijoje, prie Bleidos ežero, netoli Preilių. Archeologinių kasinėjimų metu buvo rasta netikėtai turtinga XI amžiaus latgalių moters kapavietė. Joje buvo 3 kaklo žiedai, 2 galvos papuošalai, 2 segės, 4 apyrankės ant vienos rankos ir 2 – ant kitos. Viename iš galvos papuošalų yra grandinė su pakabukais. Inventorius buvo restauruotas ir rodomas pagrindinėje Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejaus ekspozicijoje.

 

 

 

 

Gardino valstybinis istorijos ir religijos muziejus

Gardino ir viso Prinemanskių regiono archeologinis paveldas yra labai turtingas ir įvairus. Šiuolaikinio miesto teritorijoje yra apie 20 primityvios istorijos paminklų. Taip pat žinomi geležies amžiaus ir viduramžių dirbiniai. Tačiau „archeologinis akcentas“, žinoma, yra senasis Gardinas, Senosios ir Naujosios pilių teritorija. Gardino istorinis centras ir keletas priešistorinių paminklų yra įtraukti į Baltarusijos Respublikos valstybinių istorinių ir kultūrinių vertybių sąrašą.

 

1. Ličio šerdžių (prenuclei) „lobis“ iš Gardino 14 vietovės (Piškių miško parkas). Aleso Gorškovo nuotr. Seniausia miesto teritorijos vieta yra Gardino 14 vietovė. Ji yra Piškių miško parko dešiniajame aukštame Nemuno upės krante, netoli neįvardyto upelio įtekėjimo. Šio upelio atodangose yra daug titnago, kuris buvo pagrindinė žaliava gaminti įrankiams akmens amžiuje. Prieš 10 800–10 200 metų Valkušano kultūros nešiotojai čia atvyko išgauti titnago ir atliko pirminį perdirbimą; jie suformavo ličio šerdis tolesnei darbo įrankių gamybai. Tyrinėjant Gardino valstybinio religijos ir istorijos muziejaus archeologinę ekspediciją 2020 m., prie paminklo buvo atrastas skeveldrų „lobis“. Tai yra specialiai apdoroti mazgeliai (konkretizacijos), iš kurių tada buvo gautos skiedros. Tačiau šios ličio šerdys buvo užmirštos ir senovės miesto gyventojų nebenaudotos.

 

 

 

2. Gardino Borisoglebskajos bažnyčios teritorijoje rastas spurtas XV–XVI a. A. Gorškovo nuotr. Kitas miesto traukos objektas yra XII a. Borisoglebskio (Kaluzhskaya) bažnyčia. Tai vienas iš seniausių sakralinės architektūros paminklų, išsaugotų Baltarusijoje. Aplink šį paminklą buvo kapinės ir šiek tiek vėliau ten buvo įsikūręs vienuolynas. Šio objekto archeologinių kasinėjimų metu buvo aptiktas spurtas. Tai yra raitelio įrangos elementas, padedantis suvaldyti arklį. Jis turi pusapvalę formą; pentino ratuko gale yra užsukamos įpjovos. Jis buvo pritvirtintas prie kojos dirželiais, kurie kniedėmis buvo sujungti su spurtu.

 

 

 

3. XVII amžiaus keraminės plytelės iš Gardino senosios pilies. A. Gorškovo nuotr. Krosnis buvo vienas iš svarbiausių interjero elementų ir viduramžiais, ir šiais laikais. Krosnelės buvo skirtingos formos ir paskirties, tačiau jos dažnai būdavo dekoruojamos stačiakampėmis arba kvadratinėmis keraminėmis plytelėmis (olandiškos, glazūruotos plytelės). Pateiktos plytelės buvo restauruotos, dauguma jų rasta 1987 m. kasinėjant Gardino senosios pilies teritorijoje. Šis vietinis produktas būdingas XVII a. Jis turi vientisą rėmą ir ornamentinį „kalto metalo“ motyvą, ant jo nėra koto. Plokštė buvo padengta žalia glazūra.

 

 

 

Panevėžio kraštotyros muziejus

Berčiūnų pilkapių radiniai. Romėniškuoju laikotarpiu Panevėžio krašte vyravo pilkapynai, kurie priskiriami Žemaitijos ir Šiaurės Lietuvos pilkapių kultūros teritorijai. Berčiūnų pilkapynas, esantis 2 km į vakarus nuo Panevėžio miesto, yra sulaukęs nemažai archeologų dėmesio. Dalis šio pilkapyno radinių eksponuojama 2020 m. įrengtoje Panevėžio kraštotyros muziejaus ekspozicijoje „Nuo priešistorės iki modernėjančio miesto“. Joje lankytojas gali išvysti daugiau kaip 370 vnt. archeologinių radinių ir muzealijų nuo pačių seniausių laikų – akmens amžiaus – iki XVI a.

 

1. Pilkapyno vieta 2020 m. Šiuo metu pilkapyne yra išlikę 54 apardyti pilkapiai. Jie išsidėstę Nevėžio upės dešiniajame krante. Tai vienas didžiausių pilkapynų Nevėžio vidurupio teritorijoje. Pilkapiai datuojami II–V a. Sampilai nuo 7 m iki 15,5 m skersmens ir nuo 0,5 m iki 1,3 m aukščio, apjuosti akmenų vainiku.

 

 

 

2. Berčiūnų pilkapyno archeologiniai tyrimai. 1989–1996 m. atlikti didesnės apimties Berčiūnų pilkapių tyrinėjimai. Ištirti 25 apardyti pilkapiai, rasta akmenų vainikų, nedegintų ir sudegintų mirusiųjų kapų su įkapėmis.

 

 

 

3. Įkapės iš mergaitės 1-ojo kapo 60-ajame pilkapyje. Panevėžio kraštotyros muziejuje eksponuojami radiniai iš 60-ojo pilkapio. Tai turtingo mergaitės 1-ojo kapo įkapės: sidabrinė antkaklė segmentiniais galais, geležinis peilis, lankinė žalvarinė segė, kriauklė (amuletas) ir žalvarinės apgalvio grandelės.

 

 

 

 

 

Ši publikacija buvo paruošta su Europos Sąjungos finansine parama. Už puslapio turinį atsako tik Panevėžio kraštotyros muziejus, Preilių apskrities taryba ir Gardino valstybinis istorijos ir religijos muziejus ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos poziciją.

  

Apie projektą ENI-LLB-1-244 „Istorinio ir kultūrinio tarpvalstybinio paveldo populiarinimas pasitelkiant muziejų naujoves“:

Projektu siekiama sukurti tarpvalstybinio bendradarbiavimo platformą, sukuriančią galimybes užtikrinti didėjantį turistų ir lankytojų susidomėjimą kultūriniu ir istoriniu paveldu Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienio zonoje.

Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Projekto biudžetas: 367 864.64 EUR, ES parama: 331 078.17 EUR.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.06.01–2022.05.31.

2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa.

 

http://europa.eu/

http://www.eni-cbc.eu/llb

https://eeas.europa.eu/delegations/

 

 

Informaciją parengė:

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus: https://preili.lv/nozares/kultura/muzeji/preilu-vestures-un-lietiskas-makslas-muzejs/

Gardino valstybinis istorijos ir religijos muziejus: http://muzej.by/

Panevėžio kraštotyros muziejus: http://www.paneveziomuziejus.lt/