Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus (Latvija) ir Panevėžio kraštotyros muziejus (Lietuva): jungtinė mėnesio virtuali paroda „Bendravimas“.
Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus
Patinka mums tai ar ne, šiais laikais apie įvykius kitose šalyse ir net žemynuose sužinome vos per kelias valandas, kartais minutes. Anksčiau tai būdavo kelių savaičių ar net mėnesių klausimas. Kartu su žmonija vystėsi ir komunikacijos priemonės, istorijos tėkmėje ne kartą įrodžiusios, kaip svarbu laiku pasikeisti informacija, galinčia lemti daugelio įvykių eigą. Tai pasitvirtino ir Trečiojo Latvijos Atgimimo (Atmoda) metu, kai komunikacijos priemonės padėjo žmonėms susitelkti sunkiai kovojant už Latvijos nepriklausomybę.
1. Preilių sūrio fabriko darbininko Jānio Erto raštelis žmonai apie išvykimą prie Rygos barikadų. 1991 m. sausis. Atgimimo įvykių kontekste, kai mobiliųjų telefonų dar nebuvo, o žmonėms teko naudotis ne tokiais patogiais fiksuoto ryšio telefonais, paskubomis paliktas trumpąją žinutę primenantis raštelis buvo daug svarbesnis, nei iš pradžių atrodė. Prie 1991 m. sausį pastatytų barikadų išėję žmonės namuose likusius artimuosius tokiu būdu galėjo informuoti, kur ir su kuo išėjo, ir juos nuraminti.
2. Jurio Brico radijas „VEF 202“. XX a. aštuntasis dešimtmetis. Atgimimo laikotarpiu vienas pagrindinių aktualios informacijos šaltinių buvo radijas. Per radijo imtuvus žmonės klausėsi naujausių žinių, analitinių, muzikinių ir sporto laidų, dažnai ir draudžiamų vakarietiškų radijo stočių. Radijas, lyginant su spauda ir televizija, buvo sunkiau valdomas, todėl, nepaisant sovietų cenzūros trikdžių, per jį buvo galima klausytis įvairių Latvijos žurnalistų parengtų radijo siužetų ir laidų, iš kurių sklido Atgimimo vėjai.
Štai kam buvo naudojamas šis aštuntajame dešimtmetyje Preilių parduotuvėje pirktas radijo imtuvas „VEF 202“. Klausydamasis šio radijo imtuvo Latvijos liaudies fronto (Latvijas Tautas fronte – LTF) narys, vėliau Preilių miesto tarybos vykdomojo komiteto pirmininkas Juris Bricas (1943–1994) sekė įvykius pasaulyje ir klausėsi LTF suvažiavimo transliacijos, net dalyvaudamas Baltijos kelio akcijoje 1989-aisiais.
3. Vaizdo kasetė. Preilių televizija. 1990 m. lapkritis–gruodis. Atgimimo laikotarpiu labai išaugo ir televizijos vaidmuo, ypač tos, kurią dabar vadiname regionine. Naudodamiesi vietinių televizijos bokštų galia ir neužpildytomis eterio akimirkomis, vietos žurnalistai, vaizdo profesionalai ir entuziastai kūrė siužetus televizijai naudodamiesi pagrindine jos teikiama galimybe ne tik kalbėti apie problemas, bet ir jas parodyti! Tokiu būdu buvo kuriami regionui reikšmingi vaizdo pasakojimai: kultūrinių įvykių, statybos darbų, socialinių-politinių įvykių bei problemų refleksijos.
Pavyzdžiui, Preilių televizijos vaizdo kasetėje, įrašytoje apie 1990 m. lapkričio–gruodžio mėn., lapkričio 22 d. siužete pasakojama apie Preilių krakmolo gamyklos sukeltą taršą, išleidžiant nešvarų perdirbimo vandenį į Preilių parko kanalus. Šiame siužete televizijos žurnalistai ne tik parodė taršos padarinius, bet ir apklausė su įvykiu susijusius darbuotojus bei ragino kaltininkus patraukti atsakomybėn.
Panevėžio kraštotyros muziejus
Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniuose sukaupta įvairių skirtingiems laikotarpiams būdingų žmonių bendravimo priemonių: laiškų, sveikinimo atvirukų, vizitinių kortelių, telefono aparatų, radijo imtuvų, televizorių ir t. t. Pristatomos trys bendravimo priemonės.
XIX a. pabaigoje atsiradęs laidinis telefonas neabejotinai pakeitė tradicinį bendravimą, padėjo sutaupyti laiko ir pagreitino komunikaciją, o sparti telefono technologinė raida patvirtina jo reikalingumą.
Vienas seniausių bendravimo būdų yra susirašinėjimas laiškais. Išlikę laiškai yra ir vienas iš istorijos šaltinių. Pamažu užmarštin nueinanti popierinių laiškų rašymo tradicija palieka nemarų istorijos paveldą – garsių asmenybių prieš šimtus metų rašytus laiškus.
XIX a. antroje pusėje išpopuliarėjusi fotografija tapo dar vienu žmonių bendravimo būdu. XXI a. keičiasi fotografijos, kaip bendravimo priemonės, funkcijos. Bendraujama su fotografu pas jį atėjus pasidaryti portretą, bendraujama su draugais dovanojant jiems savo atvaizdą, peržiūrint nuotraukų albumus. Fotografija atlieka ir kitą funkciją – ji fiksuoja patį žmonių bendravimą ir dokumentuoja jos formas, kurios laikui bėgant kinta.
1. Telefono aparatas. XX a. pr. G. Kartano nuotrauka. Pirmieji telefonai Panevėžyje įrengti 1901 m. Šis aparatas buvo įrengtas Panevėžio tarpusavio kredito draugijos patalpose ir yra vienas pirmųjų naudotų mūsų mieste. Iš pradžių telefono linijos buvo tiesiamos chaotiškai. Jų daugėjant iškilo būtinybė įrengti Panevėžio miesto telefonų tinklą. Iniciatyvos ėmėsi miesto savivaldybė, kuri 1911 m. savo patalpose sumontavo telefono komutatorių šimtui abonentų. 1912 m. buvo pastatytas antrasis šimto abonentų komutatorius. Po poros metų ir jo rezervai beveik išseko. Tada imta rimtai galvoti apie komutatorių tūkstančiui abonentų. Žinoma, telefonas tuo metu dar nebuvo kasdieninio naudojimo priemonė, bet įstaigos, stambesni verslininkai, gydytojai juo naudojosi dažnai.
2. Vydūno sveikinimo laiškas Gabrielei Petkevičaitei-Bitei. Tilžė, 1936 m. kovo 18 d. Laiške filosofas, rašytojas, kultūros veikėjas, muzikas, pedagogas Vydūnas (Vilhelmas Storosta) sveikina gerbiamą rašytoją, politikę, visuomenės veikėją, pedagogę, filantropę G. Petkevičaitę-Bitę 75-ojo jubiliejaus proga, išreikšdamas jai širdingą pagarbą ir dėkingumą už šaliai nuveiktus darbus.
G. Petkevičaitės-Bitės gyvenimo prasmę išaukštinančiame Vydūno laiške atsispindi išskirtinė jo rašyba: lietuvninkų tarmės ypatybės, vokiečių kalbos įtaka bei paties Vydūno susikurti ir naudoti individualūs ženklai.
3. Vytautas Šinskis. Mano kiemo vaikai. Sidabro atspaudas. XX a. 8–9 deš. Fotomenininko V. Šinskio užfiksuotoje nuotraukoje vaikus vienija bendras pomėgis – dviračiai: jie ne tik drauge važinėjasi, bet kartu sprendžia iškilusias problemas – taiso dviračius. Ši fotografija iliustruoja to meto vaikų bendravimo įpročius.
Ši publikacija buvo paruošta su Europos Sąjungos finansine parama. Už puslapio turinį atsako tik Panevėžio kraštotyros muziejus ir Preilių apskrities taryba ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
Apie projektą ENI-LLB-1-244 „Istorinio ir kultūrinio tarpvalstybinio paveldo populiarinimas pasitelkiant muziejų naujoves“:
Projektu siekiama sukurti tarpvalstybinio bendradarbiavimo platformą, sukuriančią galimybes užtikrinti didėjantį turistų ir lankytojų susidomėjimą kultūriniu ir istoriniu paveldu Latvijos ir Lietuvos pasienio zonoje.
Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Projekto biudžetas: 367 864.64 EUR, ES parama: 331 078.17 EUR.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.06.01–2022.05.31.
2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.
https://eeas.europa.eu/delegations/
Informaciją parengė:
Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus: https://preili.lv/nozares/kultura/muzeji/preilu-vestures-un-lietiskas-makslas-muzejs/
Panevėžio kraštotyros muziejus: http://www.paneveziomuziejus.lt/