Meilė
Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus (Latvija) ir Panevėžio kraštotyros muziejus (Lietuva): jungtinė mėnesio virtuali paroda „Meilė“.
Kviečiame pasižvalgyti po Preilių ir Panevėžio muziejų rinkinius ir susipažinti su meilės sampratą atspindinčiais daiktais – vienokią meilę matome romantiškuose pasakojimuose bei legendose iš dvarų laikų, kitaip ji reiškiasi okupacinės valdžios suardytų Latvijos ir Lietuvos šeimų likimuose. Itin simboliškos yra Baltijos kelyje naudotos juostos, taip pat dėžutė iš Sibiro barakų su Lietuvos vėliava ir užrašu „Tikėjimas laimi“ – šie daiktai liudija tvirtą ir nesavanaudišką meilę Tėvynei!
Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus
1. Meilės kalva Preilių parke. I. Pličso nuotraukos. 1984 ir 1998 m. Daugeliui preiliečių žodis „meilė“ asocijuojasi ne tik su ypatinga žmogaus dvasios būsena, bet ir su dažnai lankoma vieta Preilių dvaro parke – Meilės kalva. Tai aukščiausia (6 m) dirbtinė kalva Preiliuose. Apie šį gražų objektą pasakojama labai tragiška legenda. Pasak jos, po kalva buvo gyvas palaidotas dvaro girininkas. Jo šūvis taip išgąsdino dvaro valdovą, kad jis mirė. Gedinti atšiauri pono žmona liepė mylimojo žūties vietoje iškasti gražų tvenkinį, o girininką palaidoti po kalva. Vėliau ant kalvos įrengta arbatinė, o jos papėdėje buvo pavėsinė, kurioje nuo lietaus slėpdavosi parko svečiai (kad šie objektai yra buvę parke, archeologai kol kas nepatvirtino). Pamažu gyventojai pamiršo liūdną girininko likimą, ir kalva, tapusi daugelio preiliečių susitikimo vieta, pavadinta Meilės kalva.
2. Paulīnės Anspokos ir Voiceko Vanago vestuvinė nuotrauka ir V. Vanago Trijų žvaigždžių III laipsnio ordinas. Studijos „Ermitažas“ nuotrauka. 1936 m. Praėjus metams po sovietinės okupacijos – 1941 m. birželio 14 d. Baltijos šalyse prasidėjo trėmimai – šią dieną išardyta mylinti Vanagų šeima. Paulīne Anspoka ir Preilių policijos vyresnysis policijos pareigūnas Voicekas Vanagas susituokė 1936 m. V. Vanagas buvo atsakingas ir tvarkingas žmogus, rūpinosi žmona ir vaikais. Birželio 14-ąją sutuoktiniai matėsi paskutinį kartą: P. Vanaga su dukromis (3 ir 5 m.) ištremta į Krasnojarsko sritį, o V. Vanagas išsiųstas į Viatlago darbo stovyklą (Kirovo sritis), kur 1941 m. mirė iš bado ir išsekimo. Neregėtą badą ir nepriteklių iškentusi P. Vanaga išgyveno, užaugino dukras, grįžo į Latviją, kur mirė sulaukusi 101 metų, tačiau daugiau neištekėjo. 2021 m. P. Vanagos jauniausioji dukra Valentina Preilių muziejui perdavė dalį savo tėvų daiktų, tarp jų ir tėvo apdovanojimą – Trijų žvaigždžių ordino III laipsnio medalį, kurį jis segėjo vestuvių dieną.
3. Liaudies meistrės Albīnos Ancanės nupintos Baltijos kelio juostos. 1989 m. Meilė Tėvynei – dar viena meilės forma, kurios nepalaužiamą galią matome ir šiomis dienomis Ukrainoje.
Devintajame dešimtmetyje Baltijos šalyse prasidėjus Atgimimo sąjūdžiui, pasisakančiam už tautų apsisprendimo teisę, 1989 m. rugpjūčio 23 d. įvyko vienas ryškiausių ir masiškiausių nesmurtinio pasipriešinimo aktų pasaulio istorijoje – Baltijos kelias.
Minint 50-ąsias Molotovo-Ribentropo pakto, kuriuo Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija susitarė nutraukti Baltijos šalių suverenitetą, metines, Estijos, Latvijos ir Lietuvos sostinės susijungė gyva grandine, taip protestuodamos prieš slaptą nusikalstamo pakto dalį. Dalyvavimas šioje akcijoje pareikalavo daug drąsos. Preilių miesto gyventojai taip pat stovėjo šiame Kelyje. Nors dalyvių buvo daug, kai kur vienijančiai žmonių energijos grandinei neleido nutrūkti akcijos dalyvės tautodailininkės Albīnos Ancanės (1935–2021) juostos.
Panevėžio kraštotyros muziejus
Meilė būna įvairi: romantiška meilė asmeniui, pasiaukojama meilė Tėvynei, draugiška meilė bičiuliui, prieraiši meilė tėvams ar vaikams... Panevėžio kraštotyros muziejus saugo kelias dešimtis eksponatų, kuriuose atsispindi meilės tema. Tai knygos, atvirukai, nuotraukos, įvairių rūšių keramika su piešiniais, siuviniai, suvenyrai ir kt. Pristatome tris įdomiausius skirtingus meilės tipus atspindinčius eksponatus.
1. Pirmojo Panevėžyje leisto periodinio leidinio lietuvių kalba „Meilės keliais“ (1922 m. Nr. 2) viršelis. Paantraštėje skelbiama, kad tai laikraštis dvasinei kultūrai kelti, nors pagal apimtį ir periodiškumą jis buvo artimesnis žurnalui. Pirmasis numeris pasirodė 1922 m. kovo mėnesį, iš viso išleisti keturi numeriai. Žurnalą leido mokytojas, spaudos darbuotojas Balys Dūda (1896–1924), redagavo Liaudies universiteto lietuvių ir latvių kalbų studentas, vėliau spaudos darbuotojas ir aktyvus politikos veikėjas Pranas Vikonis (1897–1959). Redakcija buvo įsikūrusi Panevėžyje, Kristijono Donelaičio g. 11, o spausdinama Kaune. Viršelį iliustravo tuo metu Panevėžyje gyvenęs ir mokytojavęs žinomas skulptorius Juozas Zikaras (1881–1944). Žurnale propaguotos rusų rašytojo Levo Tolstojaus idėjos – siekis tobulinti visuomenės moralę, smerkti blogį.
2. Vaza. XIX a. Ji priklausė dvarininkui Juozapui Končiai iš Lokynės dvaro (Ukmergės apskr.). Šią vazą su romantišku įsimylėjusios poros atvaizdu J. Končia padovanojo dvare tarnavusiai Vitkevičienei. 1963 m. vazą muziejui perdavė buvusios dvaro tarnaitės sūnus Povilas Vitkevičius. 2020 m. vaza restauruota Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre.
3. Sibiro lageryje padaryta dėžutė. 1956 m. ją savo motinai Onutei ir seseriai Emilijai iš pjaustytų medžio gabaliukų Sibiro lageryje suklijavo Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, Tauro apygardos partizanas, tremtinys Jonas Čeponis (1925–2019). Šone įrašyta dedikacija: „Mylimai ir laukiančiai mūsų Onutei dėl Emilijos. Motinos Dienoje – 1956 m. Sibiras. Jonas“. Ant dėžutės atidaromo dangtelio nupieštas Lietuvos simbolis – Gedimino pilis, prie raktelio prikabintas iš Lietuvos vėliavos spalvų siūlų surištas kutas. Ši dėžutė – tai meilės Tėvynei ir artimui liudijimas.
Ši publikacija buvo paruošta su Europos Sąjungos finansine parama. Už puslapio turinį atsako tik Panevėžio kraštotyros muziejus ir Preilių apskrities taryba ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos poziciją.
Apie projektą ENI-LLB-1-244 „Istorinio ir kultūrinio tarpvalstybinio paveldo populiarinimas pasitelkiant muziejų naujoves“:
Projektu siekiama sukurti tarpvalstybinio bendradarbiavimo platformą, sukuriančią galimybes užtikrinti didėjantį turistų ir lankytojų susidomėjimą kultūriniu ir istoriniu paveldu Latvijos ir Lietuvos pasienio zonoje.
Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
Projekto biudžetas: 367 864.64 EUR, ES parama: 331 078.17 EUR.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.06.01–2022.05.31.
2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.
https://eeas.europa.eu/delegations/
Informaciją parengė:
Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus: https://preili.lv/nozares/kultura/muzeji/preilu-vestures-un-lietiskas-makslas-muzejs/
Panevėžio kraštotyros muziejus: http://www.paneveziomuziejus.lt/
Muziejaus administracijos
ir muziejininkų darbo laikas:
I–IV 8.00–17.00 val.
V 8.00–15.45 val.
Pietų pertrauka 12.00–12.45 val.
Muziejaus lankymo valandos:
II–V 10.00–18.00 val.; VI 11.00–16.00 val.;
paskutinį mėnesio sekmadienį 11.00–16.00 val.