Moteris mene

 

 

 

 

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus (Latvija) ir Panevėžio kraštotyros muziejus (Lietuva): jungtinė mėnesio virtuali paroda „Moteris mene“.

 

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus

 

Skulptorė Evi Upeniece

 

Skulptorė gimė 1925 m. Rygoje, Sarkandaugavos faneros fabriko meistro iš Preilių Eduardo Upenieko ir estės Leidos Upenieces (Oina) šeimoje.  1952 m. baigė Latvijos valstybinės dailės akademijos Skulptūros skyrių, kur studijavo pas Latvijos skulptūros pradininkus Teodorą Zaļkalnį, Emīlį Melderį, Kārlį Zemdegą.

 

Menininkė kūrė įvairius skulptūros darbus: ypatingą dėmesį skyrė statuloms ir dekoratyvinei skulptūrai. E. Upeniece buvo viena iš senųjų XX a. antrosios pusės skulptūros meistrių, diegusi naujas meno idėjas. Per ilgus darbo metus E. Upeniece sukūrė švelnumo ir kartu stiprios dvasios persmelktų natiurmortų ir mažosios skulptūros kūrinių.  Menininkė daugiausia dėmesio skyrė motinos ir vaiko temai, lyriškoms ir harmoningoms figūroms, moterims globėjoms, darbininkėms, slaugėms, aktorėms. Nuo 1953 m. E. Upeniece dalyvavo grupinėse parodose Latvijoje ir užsienyje. Ji surengė daugiau kaip 20 personalinių parodų daugelyje Latvijos, Danijos ir Rusijos muziejų  bei galerijų.

 

 

Evi Upeniece darbų yra Latvijos muziejų kolekcijose, Tretjakovo galerijoje Maskvoje, taip pat privačiose kolekcijose Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje ir JAV.

 

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus su Evi Upeniece sėkmingai bendradarbiauja nuo 2012 m., kai skulptorė muziejui padovanojo pirmuosius savo darbus iš šamoto ir gipso: „Asnatė“, „Upė“, „Salaspilio Madona“, „Memorialas“, „Motina su vaiku“.  

 

2019 m. skulptorė muziejui padovanojo dar 8 gipso skulptūras, kurios dabar eksponuojamos Preilių dvaro koplyčioje. Taip pageidavo pati Evi Upeniece: ji norėjo, kad jos kūriniai būtų prieinami visiems, mėgstantiems meną, o ne dulkėtų kolekcijoje.

 

2021 m. rugpjūčio 19 d. Rygos pilyje Latvijos prezidentas Egilis Levitas įteikė Trijų Žvaigždžių ordiną Evi Upeniecei už viso gyvenimo indėlį į meną ir Latvijos skulptūros tradicijų puoselėjimą.

 

1. Asnate. Gipsas. 55x25x40 cm. 2010 m.

 

 

 

2. Salaspilio Madona. Gipsas. 70x31x35 cm. 1981 m.

 

 

 

3. Šią brošiūrą „Evi Upeniece“ su sveikinimais skulptorė išsiuntė Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejaus darbuotojams 2020 m. lapkričio 18 d.

 

 

 

 

 

Panevėžio kraštotyros muziejus

 

Aktorė Regina Zdanavičiūtė

 

Regina Zdanavičiūtė (1925–2015) daugiau nei 60 gyvenimo metų atidavė Juozo Miltinio dramos teatrui (iki 1995 m. Panevėžio dramos teatras). Dramos teatras Panevėžyje įkurtas 1940 m. XX a. 7–8 dešimtmečiais jis garsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir Sovietų Sąjungoje bei užsienio šalyse. Režisierius Juozas Miltinis, teatrui vadovavęs nuo pat įkūrimo iki 1980 m., pastatė spektaklių, kurie įrašyti į teatro istoriją, išugdė daug talentingų aktorių, tarp jų ir R. Zdanavičiūtę.

 

Būsimoji aktorė gimė Kaune 1925 m. birželio 12 d. Tėvas Jonas Zdanavičius – karo teismo teisėjas, mama buvo kilusi iš Kaukazo. Vėliau, J. Zdanavičiui gavus naujas pareigas, šeima persikėlė į Marijampolę, kur Reginą privačiai mokė vieno kariškio žmona ir vienuolės. Netrukus J. Zdanavičius paskirtas Panevėžio apygardos teismo vicepirmininku ir šeimai teko kraustytis į Panevėžį. Čia R. Zdanavičiūtė mokėsi Mergaičių gimnazijoje, kurioje tuo metu lietuvių kalbą ir literatūrą bei vokiečių kalbą dėstė poetė Salomėja Nėris. Dar mokydamasi gimnazijoje R. Zdanavičiūtė ėmė lankyti režisieriaus J. Miltinio vadovaujamą teatro vaidybos studiją. 1943 m. ji priimta į Panevėžio dramos teatrą, kuriame dirbo iki 2005 m.

 

Aktorė mėgo poeziją, jai buvo būdinga stipri sceninė energetika, drąsa, humoro jausmas, įgimtas aristokratiškumas. R. Zdanavičiūtė sukūrė apie 120 įvairių vaidmenų. Iš jų reikšmingiausi yra Marja Antonovna (N. Gogolio „Revizorius“, rež. J. Miltinis, 1946 m.), Madam Vasar (E. Zolia „Raburdeno paveldėtojai“, rež. J. Miltinis, 1953 m.), Natalja Petrovna (I. Turgenevo „Mėnuo kaime“, rež. J. Alekna, G. Karka, 1957 m.), Baronienė de Šampinji (E. Labišo „Šiaudinė skrybėlaitė“, rež. J. Miltinis, 1959 m.), Vasiluca (J. Drucės „Kasa Marė“, rež. V. Blėdis, 1962 m.), Lina Rozė (F. Diurenmato „Fizikai“, rež. J. Miltinis, 1967 m.), Boba Vienaakė (K. Sajos „Devynbėdžiai“, rež. J. Blėdis, 1974 m.), Melisa Gardner (A. R. Gurney „Meilės laiškai“, rež. R. Banionis, 1998 m.), Liusi Kuper (K. Rapoporto „Toliau tyla“, rež. A. Kėleris, 2000 m.).

 

Aktorė R. Zdanavičiūtė sukūrė ryškius ir įsimintinus vaidmenis kino ir televizijos filmuose: Marcinkienės („Niekas nenorėjo mirti“, rež. V. Žalakevičius, 1965 m.), Motinos („Naktys be nakvynės“, rež. A. Araminas, G. Karka, 1966 m.), Liutkuvienės („Mainai“, rež. R. Vabalas, 1977 m.), Jūraitienės („Vilius karalius“, rež. V. Bačiulis, 1988 m.) ir kt.

 

1974 m. R. Zdanavičiūtei suteiktas LSSR nusipelniusios artistės, o 1985 m. LSSR liaudies artistės vardas. 2002 m. aktorė įvertinta kaip labiausiai meno srityje nusipelniusi panevėžietė.

 

1. Aktoriai Regina Zdanavičiūtė (Kanina) ir Bronius Babkauskas (Moska) spektaklyje „Sukčiaus testamentas“ (B. Džonsonas, „Volponė“, rež. J. Miltinis, 1956). K. Vitkaus nuotr.

 

 

 

2. Aktoriai Regina Zdanavičiūtė (Roza Aleksandrovna Pesočinskaja) ir Gediminas Karka (Nikolajus Michailovičius Čmutinas) spektaklyje „Retro“ (A. Galinas, rež. Julius Dautartas, 1982). K. Vitkaus nuotr. Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kazimiero Vitkaus fondas.

 

 

 

3. „Juozas Miltinis sugebėdavo taip patraukti, kad juo labai patikėdavai“. Regina Zdanavičiūtė. Atvirukas iš komplekto „Bonjour, maestro“. S. Bagdonavičiaus nuotr. VšĮ „Dermė“, 2014 m.

 

 

 

 

Ši publikacija buvo paruošta su Europos Sąjungos finansine parama. Už puslapio turinį atsako tik Panevėžio kraštotyros muziejus ir Preilių apskrities taryba ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi Europos Sąjungos poziciją.

 

Apie projektą ENI-LLB-1-244 „Istorinio ir kultūrinio tarpvalstybinio paveldo populiarinimas pasitelkiant muziejų naujoves“:

Projektu siekiama sukurti tarpvalstybinio bendradarbiavimo platformą, sukuriančią galimybes užtikrinti didėjantį turistų ir lankytojų susidomėjimą kultūriniu ir istoriniu paveldu Latvijos ir Lietuvos pasienio zonoje.

Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.

Projekto biudžetas: 367 864.64 EUR, ES parama: 331 078.17 EUR.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2020.06.01–2022.05.31.

2014–2020 metų Europos kaimynystės priemonės Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programa.

 

 

 

http://europa.eu/

http://www.eni-cbc.eu/llb

https://eeas.europa.eu/delegations/

 

 

Informaciją parengė:

Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus: https://preili.lv/nozares/kultura/muzeji/preilu-vestures-un-lietiskas-makslas-muzejs/

Panevėžio kraštotyros muziejus: http://www.paneveziomuziejus.lt/