Muziejuje vyko tradicinis Baltijos kelio forumas-diskusija

2024-08-23

Rugpjūčio 23 dieną visoje Lietuvoje buvo minima Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Minint šią atmintiną dieną Panevėžio kraštotyros muziejuje vyko tradicinis renginys – Baltijos kelio forumas-diskusija. Šių metų forumo tema – „Demokratijos ir autokratijos priešprieša vakar ir šiandien“. Pranešėjai kalbėjo apie laisvę ir demokratiją, jų išsaugojimą akistatoje su agresyviai nusiteikusiomis autokratinėmis valstybėmis, geopolitinę situaciją. Prisimintas ir Baltijos kelias bei kontekstas, kuriame vyko ši unikali 2009 metais į UNESCO „Pasaulio atminties“ sąrašą įtraukta akcija.

Formuluojant forumo temą siekta, kad ji būtų susijusi ne tik su praeities istoriniais įvykiais, bet ir su dabartinėmis politinėmis tendencijomis. Skaityti pranešimų Baltijos kelio forume ir dalyvauti diskusijoje pakviesti mokslininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, meno ir kultūros bei politikos sričių atstovai.

Renginio pradžioje visus pasveikino ir prasmingam dialogui pakvietė Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas. Forumo dalyvius taip pat pasveikino Panevėžio miesto savivaldybės vicemerė Žibutė Gaivenienė. Priminusi Molotovo–Ribentropo pakto pasekmes, panaikintas atgavus nepriklausomybę 1990 metų kovo 11 dieną, ir tai, kad Baltijos kelias mus vedė į laisvę, vicemerė pabrėžė, kad mums ir Vakarų demokratinėms valstybėms vėl kyla pavojus. Ar esame pasiruošę apginti Lietuvos laisvę ir demokratiją taip, kaip darėme tuomet?

Forumo pranešimų sesiją pradėjo dr. Nerijus Šepetys (Vilniaus universitetas). Jis savo pranešime „Molotovo–Ribentropo paktas ir Lietuva: 1939 versus 1989 m. Europos tvarkos ar jos supratimo lūžiai?“ svarstė, kas yra svarbiausia kalbant apie Molotovo–Ribentropo paktą, kokią Europos tvarką jis sukūrė ir koks yra šių lūžinių įvykių – Molotovo–Ribentropo pakto ir Baltijos kelio – santykis.

Lietuvos Respublikos Seimo narys, profesorius Raimundas Lopata pranešime „Rytų politika ir Lietuvos ateitis“ aptarė Lietuvos ir Europos Sąjungos politiką Rytų Europos valstybių (Ukrainos, Baltarusijos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos, Azerbaidžano) atžvilgiu. Profesorius teigė, kad šiandien mūsų saugumo klausimas sprendžiasi Rytų Europoje, Ukrainoje, todėl mūsų užsienio politikos šerdis – parama Ukrainai bei paramos koalicijų kūrimas.

Vyr. mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė (Merilando universitetas, ICONS Project) savo pranešime „JAV izoliacionizmo poveikis geopolitinei saugumo dinamikai“ atkreipė dėmesį į JAV politines tendencijas, jų poveikį pasaulio ir Europos saugumo situacijai. Ji taip pat akcentavo, kad nėra juodos ir baltos perskyros tarp autoritarizmo ir demokratijos, o saugumą stiprinti reiktų daugiau gerinant socialinę gerovę ir gyvenimo kokybę.

Dr. Ginto Karaliaus (VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas) pranešimas „Europa ir Vakarai: civilizacinė misija ar pragmatinė būtinybė?“ paskatino filosofiškai pasvarstyti, kas yra Europa ir Vakarai. Pranešėjas akcentavo, kad Europa turėtų būti laikoma atskiru civilizaciniu subjektu, ji turi didelį potencialą, tik jo neišnaudoja.

Dr. Konstantino Andrijausko (VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas) pranešimas „Kinijos ir Rusijos santykiai bei jų įtaka pasaulio (ne)stabilumui“ priminė Kinijos ir Rusijos politinių santykių istoriją ir atkreipė dėmesį į nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios nerimą Vakarams keliantį Pekino ir Maskvos aljansą. Jis pabrėžė, kad kalbant apie tarptautinius politinius procesus yra klaidinga šias valstybes vertinti atskirai viena nuo kitos.

Visi pranešėjai  itin aktyviai įsitraukė į antroje renginio dalyje vykusią diskusiją, kurią moderavo vyresnysis muziejininkas Donatas Juzėnas. Vieniems kitus pildant, diskutuojant, vienas kitam prieštaraujant, atsakinėjant į renginio dalyvių klausimus, diskusijai skirtas laikas prabėgo nepastebimai.

Pasibaigus diskusijai šalia esančioje parodų salėje buvo atidaryta fotomenininko, profesoriaus Romualdo Požerskio fotografijų paroda „Baltijos kelias“. Parodą pristatė pats autorius R. Požerskis. Kalbėdamas apie savo darbus, jis prisiminė 1989 metų rugpjūčio 23 dieną vykusį Baltijos kelią, to meto atmosferą, pakylėtas žmonių nuotaikas, dingusią sovietų režimo baimę.

Dėkojame pranešėjams už vertingas įžvalgas bei žinias!

Vyresnysis muziejininkas Donatas Juzėnas

Dalinamės fotografo Gedimino Kartano užfiksuotomis akimirkomis.