Archeologijos mokslui ir archeologiniam paveldui pristatyti - Europos archeologijos dienos renginiai

2022-07-04

Panevėžio kraštotyros muziejuje 2022 m. birželio 17 d. vyko renginiai, skirti Europos archeologijos dienoms paminėti. Tai ketvirtus metus Lietuvoje vykstantis tarptautinis renginys, skirtas archeologijos mokslui ir archeologiniam paveldui pristatyti. Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su partneriais – Lietuvos archeologijos draugija, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu – pakvietė savo veiklas siūlyti ne tik muziejams, bet ir kitoms organizacijoms, įstaigoms ir specialistams, dirbantiems archeologinio paveldo tyrimų, išsaugojimo ir populiarinimo srityse. Šiemet prie Europos archeologijos dienų prisijungė daugiau nei 20 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų. 

 

Šį renginį inicijavo Panevėžio kraštotyros muziejus, kvietęs lankytojus domėtis savo krašto ir miesto archeologiniu paveldu, sužinoti apie naujausius archeologinius atradimus mieste. Archeologijos dienų Panevėžyje metu vyko edukacinė programa „Akmens amžiaus detektyvai“. Programoje, kurią vedė muziejaus vyresnioji muziejininkė Loreta Bekerė, dalyvavo 40 1–4 klasių moksleivių. Edukacinės programos dalyviai tarsi laiko mašina persikėlė į akmens amžių. Atlikdami įvairias užduotis, sužinojo, kuo vertėsi, kaip atrodė ir kuo maitinosi akmens amžiaus žmonės. Edukacinės programos dalyviai iš modelino lipdė papuošalus, primenančius akmens amžiaus gyvūnų dantis ir kaulus, dalyvavo viktorinoje, gamino dažus iš anglies ir įkvėpti ant uolų rastų piešinių piešė panašius. Diskusijose aptarė akmens amžiaus žmogaus modernumą ir pažangumą.  

 

Panevėžio kraštotyros muziejaus Restauravimo ir konservavimo centre I kategorijos metalo ir metalinių dirbinių restauratorė Birutė Kaziukonienė lankytojams pristatė archeologijos eksponatų restauravimo procesą, savo darbo specifiką, archeologinių radinių tvarkymą ir ruošimą muziejaus ekspozicijoms ir ilgalaikiam saugojimui. Ilgametė muziejaus restauratorė pasakojo, kaip tvarko aplinkos sąlygų per ilgą laiką pažeistus eksponatus. Lankytojams rodė, kaip paruošia monetas šiam procesui: jas kruopščiai nuvalo, o vėliau merkia į specialius cheminius tirpalus. Tai ilgas procesas, todėl lankytojai galėjo pamatyti tik kai kuriuos etapus. Restauratorė išsamiai papasakojo apie savo profesijos kasdienybę, apie naudojamus įrankius, priemones. Parodė savo darbo rezultatus – puikiai restauruotus archeologinių ir įvairių istorinių laikotarpių muziejinius eksponatus. Didelė dalis šio darbo rezultatų užfiksuota nuotraukose, o originalai puošia Panevėžio kraštotyros muziejaus ekspozicijos sales. 

 

Į muziejaus archeologijos ekspozicijos pristatymą ir ekskursiją pakvietė vyresnysis muziejininkas archeologas Dovilas Petrulis. Jis lankytojus supažindino su seniausiais archeologijos rinkinio eksponatais, parodė daugiau kaip 370 vnt. archeologinių radinių ir muzealijų iš muziejaus saugyklų bei naujausių archeologinių tyrimų. Archeologas papasakojo apie akmens amžiaus būstą ir jo inventoriaus paskirtį. Dalyviai sužinojo, kokiais įrankiais kasinėjamas archeologinis kultūrinis sluoksnis bei kokiais prietaisais fiksuojamos atidengtos struktūros. Daug dėmesio skirta Šiaurės Lietuvos ir Žemaitijos pilkapių kultūros palikimui, t. y. archeologijos salėje eksponuojamiems radiniams iš Upytės, Berčiūnų, Lakštingalų kapinynų. Lankytojai supažindinti su išskirtiniu eksponatu – sidabriniais apkaustėliais puoštomis žirgo kamanomis. Tai XI a. datuojamas unikalus eksponatas, rastas Barinės kapinyne. Taip pat aptarti XIII a. laikotarpio eksponatai, susiję su Upytės žeme ir jos reikšme šiam kraštui. 

 

Ekskursijos „Pamirštas Panevėžys. Naujamiesčio atodangos“ su archeologu D. Petruliu dalyviai aplankė Vasario 16-osios gatvės senkapį, klausėsi istorijų apie Nepriklausomybės aikštę, pijorus vienuolius ir stačiatikių kapines. Sužinojo, kurioje Laisvės aikštės vietoje yra išlikęs seniausias miesto akmeninis grindinys, o Respublikos gatvėje pastatų pamatai. 18 ekskursijos dalyvių lankė 2019–2021 m. archeologinių tyrimų vietas. Mobiliaisiais įrenginiais skenuojant QR kodus, buvo galima pamatyti archeologinių tyrinėjimų nuotraukas. Aktyvūs ekskursijos dalyviai buvo apdovanoti atminimo dovanėlėmis, Panevėžio kraštotyros muziejaus suvenyrais. 

 

Ekskursijos metu šalia Vasario 16-osios g. ir A. Smetonos g. sankryžos buvo parodyta senkapio vieta, papasakota apie ištirtus žmonių kapus. 2021 m. tirtose perkasose iš viso rasti ir ištirti 42 griautiniai mirusiųjų kapai, kuriuose buvo palaidota 13 vaikų, 15 vyrų, 9 moterys, 2 paaugliai ir 5 nenustatytos lyties ir amžiaus individai. Rasta pavienių individų kaulų iš suardytų kapų. Didžioji dalis mirusiųjų laidoti karstuose, guldyti ant nugaros, ištiestomis kojomis. Dalis palaikų buvo stipriai suardyti anksčiau vykdytų gatvės statybos darbų metu. Mirusieji laidoti 24–155 cm gylyje nuo fiksuoto žemės paviršiaus. 4 kapai fiksuoti su įkapėmis: monetomis, stiklo karoliais ir akmeniniu galąstuvu. Pagal rastas įkapes ir dirbinius galima teigti, kad tirtų kapinių dalyje buvo laidojama XVII a. – XVIII a. pradžioje. Iš viso ištirti 77 kapai, skaičiuojant ir ankstesnius šios gatvės tyrimus. 

 

Kita ekskursijos stotelė – Nepriklausomybės aikštė, kur 2020 m. buvo atlikti žvalgomieji archeologiniai, detalieji archeologiniai tyrimai ir archeologiniai žvalgymai. Žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu ištirti 22 šurfai ir 6 perkasos. Šurfuose ir perkasose aptikti XVII a. pabaigos – XX a. kultūriniai sluoksniai, rasta XVII–XX a. radinių. Apie 60 m į ŠV nuo Švč. Trejybės bažnyčios ŠV fasado kampo rasta mūrinio pijorų vienuolyno pamatų fragmentų. Detaliųjų archeologinių tyrimų metu Nepriklausomybės aikštės ŠR dalyje ištirtos 3 perkasos, iš viso 218 m². Tirtuose plotuose atidengti 107 kapai. Pagal antropologinių tyrimų duomenis, rasti 55 vaikų ir nesuaugusių individų kapai. Dauguma mirusiųjų laidoti karstuose, guldyti ant nugaros, ištiestomis kojomis. Ne visais palaidojimų atvejais nustatyta rankų padėtis. Dažniausiai laikytasi PV–ŠR arba V–R orientacijos, mirusiojo galvą dedant arčiau vakarų krypties. 11 kapų fiksuoti R–V kryptimi, o juose mirusiųjų galvos orientuotos rytų kryptimi. Ties perkasos 1 P puse atidengtas XIX a. I pusės akmeninių pamatų fragmentas, kurį galima sieti su kapinių koplyčios vieta. 17 kapų buvo su įkapėmis: monetomis, kryželiais, medalikėliais, karolių vėriniais, drabužių sagomis, aprangos detalėmis, žiedine sege, karsto rankena. Remiantis rastomis religinio pobūdžio įkapėmis ir dirbiniais, galima teigti, kad tirtų kapinių dalyje buvo laidojama XVII a. – XIX a. pradžioje. Siejant istorinių šaltinių duomenis su archeologinių tyrimų rezultatais galima teigti, kad šios kapinės iki XIX a. pradžios priklausė katalikų bažnyčios posesijai, kuria rūpinosi ir administravo vienuoliai pijorai. 

 

Panevėžio miesto centrinėje dalyje – Laisvės aikštėje pasakota apie 2019 m. atrastą akmeninį grindinį. Laisvės aikštėje ištirtoje perkasoje nustatytas 25–37 cm storio intensyvus XVII a. pabaigos – XVIII a. kultūrinis sluoksnis su radiniais. Toje vietoje atidengtas gerai išlikęs XVII a. II pusės – XVIII a. gatvės akmeninis grindinys. Perkasoje, tirtoje priešais Panevėžio miesto savivaldybės parterį, rasta XVII–XVIII a. būdingų radinių: titnaginis skiltuvas, spyna, moneta, arklių pasagų, pasagvinių, odinių drabužių detalių, stiklo šukių, keraminių žiestų indų šukių, koklių dalių, vinių, gyvulių kaulų. Tais pačiais metais Laisvės a. žvalgytame plote atidengtas XX a. I pusės akmeninis grindinys. Ties aikštės PV kampu nustatytas 15 cm storio XVII–XIX a. pažeistas kultūrinis sluoksnis, kuriame rasta daug keraminių indų šukių. 

 

Paskutinis archeologinės ekskursijos objektas – Respublikos g. 19 tyrimų vieta. 2019 m. Respublikos g. ištirtoje 27 m² perkasoje nustatyti 2 kultūrinių sluoksnių horizontai. Viršutinis – XIX a. II pusės – XX a. pradžios kultūrinis sluoksnis buvo 20–35 cm storio. Jame fiksuotas XIX a. pabaigos – XX a. pradžios akmeninis grindinys. Apatinis – XVIII a. – XIX a. pradžios kultūrinis sluoksnis buvo 35–40 cm storio. Fiksuotas XVIII a. akmeninis grindinys ir pamatai iš lauko akmenų. Nustatyta, kad šios posesijos užstatymas ir pastatų išplanavimas skiriasi nuo šiandieninio gatvės vaizdo. Perkasoje rasta XVII a. pabaigai – XIX a. būdingų radinių: segė, monetų, pašto plombų, diržo sagtis, stiklo šukių, keraminių žiestų indų šukių, koklių dalių, šratas, vinių, maistinių atliekų – galvijų kaulų. 

 

Tarptautinė iniciatyva Europos archeologijos dienos kviečia įgyvendinti archeologijos paveldo pažinimui ir populiarinimui skirtas veiklas, siekiant profesionaliai, inovatyviai ir originaliai pristatyti šalies archeologinį paveldą plačiajai Lietuvos ir užsienio visuomenei. 

 

1. Archeologijos dienų logotipas

Žemiau pateiktose G. Kartano nuotraukose:

2. Edukatorė Loreta Bekerė pasakoja apie akmens amžiaus žmones

3. Restauratorė Birutė Kaziukonienė pasakoja apie restauratoriaus profesijos kasdienybę

4. Archeologas Dovilas Petrulis lankytojus supažindina su seniausiais archeologijos eksponatais

5. Ekskursija „Pamirštas Panevėžys. Naujamiesčio atodangos“ su archeologu Dovilu Petruliu

6. Ekskursijos akimirka Nepriklausomybės aikštėje, vietoje, kur buvo atlikti detalieji archeologiniai tyrimai

 Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologas Dovilas Petrulis

 

 

 

 

 

 

 

Atgal