GEK dienos muziejuje akimirkos

2022-01-28

Paskutinį sausio mėnesio trečiadienį Panevėžio kraštotyros muziejus kvietė į neeilinį renginį „GEK diena muziejuje“, kurio metu buvo galima išvysti 9 eksponatus, kurie saugomi fonduose, tačiau jų negalima pamatyti muziejaus ekspozicijose. Toks renginys Panevėžio muziejuje buvo surengtas pirmą kartą, tad džiaugiamės, kad renginys sulaukė nemenko susidomėjimo. Kviečiame dar kartą pamatyti, kokie eksponatai laukė atvykus į muziejų. Gedimino Kartano nuotraukos.

Pristatytas seniausias Dokumentų rinkinio eksponatas – 1585 m. rugsėjo 22 d. nuorašas iš Upytės pavieto žemės teismo knygų. Dokumentas susijęs su Naudvario, kitaip vadinto Palabiais, dvaro ir žemių teisminiais ginčais, surašytas gudų kalba. Apie šį eksponatą pasakojo vyresnysis muziejininkas Emilis Jocius.

Muziejininkė Giedrė Baltuškienė pristatė pogrindyje rotaprintu padaugintą leidinį „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ Nr. 51 (1982), leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika“ paskutinį išleistą numerį Nr. 81 (1989) bei knygą „The Chronicle of the Catholic Church in Lithuania“ (T. 6, 1989, JAV), kurioje publikuoti Lietuvoje pogrindyje 1979–1981 metais leisti „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ 40-49 numeriai.

Vyresnioji muziejininkė Loreta Bekerė pasakojo apie Valerijono Straševičiaus kolekcijos drugius ir vabalus. Buvo galima pamatyti Atlaso drugį – vieną didžiausių naktinių drugių pasaulyje; Pietų ir Centrinėje Amerikoje gyvenančius egzotinius drugelius Morfus bei ragvabalius, iš kurių įspūdingiausias – vabalas Heraklis.

Muziejininkė Janina Sinickienė pristatė sporto eksponatus: apdovanojimo taurę, įteiktą Lietuvos aukščiausios rankinio lygos čempionato nugalėtojams – Panevėžio vyrų rankinio komandai „VikingMalt-Jaukurai“ 2007 m., rankinio kamuolį, su kuriuo prieš 30 metų rungtyniavo panevėžiečiai vyrai rankininkai, knygą „Panevėžio rankinio istorija“ (sudarytoja Julė Gražina Balsevičiūtė-Markevičienė, 2001).

Šiais metais sukanka 100 metų kai Lietuvoje buvo įvesta metrinė vienetų sistema, tad Etnografinėje ekspozicijoje vyresnioji muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė pristatė eksponatus – ilgio, tūrio matus, naudotus iki 1922 m.: uolektis, gorčius, kvorta.

Vyresnysis muziejininkas Donatas Pilkauskas paskojo apie pirmąjį Panevėžyje leistą periodinį leidinį lietuvių kalba „Meilės keliais“ 1922 m. Nr. 2. Pirmasis žurnalo numeris pasirodė 1922 m. kovo mėnesį, iš viso išleisti keturi numeriai. Žurnalą leido mokytojas, spaudos darbuotojas Balys Dūda (1896–1924), redagavo Pranas Vikonis (1897–1959).

Fondų saugotoja Alma Kriovienė ir vyresnysis muziejininkas Donatas Juzėnas demonstravo medicinos priemones, priklausiusias Panevėžio ligoninės gydytojui chirurgui Ignui Daniūnui (1914–1981).

Istorijos skyriaus vedėja dr. Zita Pikelytė pristatė dvi seniausias Fotografijos rinkinyje saugomas nuotraukas, datuotas 1863 metais. Pirmoji fotografija užrašyta 1863 m. rugsėjo 25 d. Joje įamžintos Lauksodžio dvaro panelės Antanina ir Liudvika Vereščinskos. Ji unikali dar ir tuo, kad turi savo istoriją. Kitoje nuotraukos pusėje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės užrašyta: „Panelės Vereščinskaitės, Lauksodžių dvaro, paskutinės starovščiankos Lietuvoje. Nėjusios už vyrų dėl to, kad starostų nebebuvo. 1879 m. lankiau jas su tėvu [parašas]“. Antrojoje fotografijoje taip pat dvi moterys – Johasia ir Zosia Pierzkowskos, užrašyta 1863 m. lapkričio 3 d. Trečioji pristatyta fotografija – pagyvenusios poros portretas – tai seniausia Panevėžio fotografo spaudu pažymėta nuotrauka. Kitoje jos pusėje yra 1866–1871 m. Panevėžyje fotografijos ateljė turėjusio Jono Obakevičiaus antspaudas.

Vyresnysis muziejininkas, archeologas Dovilas Petrulis pristatė puošnų XIX a. II pusės porceliano indą, kuris rekonstruotas ir suklijuotas iš 11 atskirų detalių. Indo fragmentai rasti archeologinių tyrimų metu Panevėžyje, Respublikos g. 45A. Šis indas dengtas baltos ir mėlynos spalvos glazūra, jo kraštuose – liūto galvos, o šoninėse sienelėse yra reljefinis papuošimas – žmogaus biustas. Išorė dekoruota augaliniu ornamentu.