Ką galėsite pamatyti sausio 18 d. GEK DIENA MUZIEJUJE metu?

2024-01-12

Ką pristatysime sausio 18 d. renginio GEK DIENA MUZIEJUJE metu?

Seniausią Panevėžio kraštotyros muziejaus Gaunamų eksponatų knygą (GEK), pradėtą pildyti 1944 m. Tai – svarbiausias muziejinių vertybių registravimo dokumentas. Šią knygą 2023 m. restauravo popieriaus restauratorė Rasa Kaštaunaitė. Panevėžio kraštotyros muziejuje 2023 m. duomenimis saugoma per 123 tūks. eksponatų. Naujausieji eksponatai rašomi jau į 31-ąją GEK knygą.

Piligrimystės medalioną, priklausiusį Šv. Mykolo brolijos nariui, datuojamą XVIII a. Rastas Nepriklausomybės a. Panevėžyje, tiriant buvusias pijorų kapines 2020 m. (vad. Dovilas Petrulis). Eksponatą galima apžiūrėti parodos „Pamirštas Panevėžys, Naujamiesčio atodangos“ erdvėje, kur eksponuojami tyrinėjant Panevėžio miesto istorinę dalį 2016–2022 m. aptikti radiniai.

Erdvines nuotraukas su Panevėžio vaizdais, datuojamas 1917–1920 m. Erdvinę nuotrauką, arba stereofotografiją, sudaro du vienas šalia kito esantys vaizdai. Tokia fotografija atliekama fotoaparatu su dviem objektyvais, kuris iš karto sukuria du to paties objekto šiek tiek skirtingu kampu užfiksuotus atvaizdus. Norint pamatyti erdvinį vaizdą, reikia žiūrėti per specialų prietaisą – stereoskopą. Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomos dvi erdvinės nuotraukos.

Savaitinį laikraštį „Mūsų kraštas“, 1930–1933 m. leistą Panevėžyje. Lankytojai išvys kolekcinį, itin retą 1930 m. Nr. 30 egzempliorių. Jame pateiktos pasaulio, Lietuvos ir Panevėžio krašto naujienos. Šiame numeryje informuojama, kad Panevėžyje siaučia gripas, renkamos aukos Nepriklausomybės paminklui statyti, daug dėmesio skirta Panevėžio įmonėms; aptariami Katalikų bažnyčios nesutarimai su Lietuvos valdžia; rašoma apie JAV užklupusius didžiulius šalčius, jų padarinius ir kita informacija.

Rankų darbo kalendorių, pagamintą Panevėžio krašto ūkininko XX a. 3–4 deš. Kalendorius ilgalaikis, medinis, suskirstytas į metų, savaičių ir mėnesio dienų skyrius. Dienos keičiamos sukant rankenėles. Kalendorius rastas prieškario muziejaus rinkiniuose, į apskaitą įrašytas 1957 m.

Drugį Thysania agrippina – vieną didžiausių pasaulio drugių, saugomą kraštiečio Valerijono Straševičiaus surinktoje vabzdžių kolekcijoje. Šis įspūdingas kolekcijos egzempliorius su kitais didelio sparnų ploto drugiais varžosi dėl didžiausio drugelio titulo pasaulyje. Taip pat lankytojai galės pamatyti niekur iki šiol nerodytus XX a. 3–4 deš. „vokus“, kuriuose buvo saugomi ir siunčiami sugauti drugiai.

Panevėžio dramos teatro XX a. 8–9 deš. afišas, pieštas aktoriaus Enriko Kačinsko. Jose, dažnai lyg tarp eilučių pasitelkus humorą, iliustruojamas teatro vidaus gyvenimas, neišvengiama ir sovietinių laikų aktualijų. Įdomu tai, kad šie skelbimai rasti legendinio aktoriaus Donato Banionio namų palėpėje ir naujų buto savininkų perduoti saugoti į muziejų.

Lauko teniso raketę su tenisininko Vito Gerulaičio autografu. V. Gerulaitis (1954–1994) – garsus Jungtinių Amerikos Valstijų tenisininkas lietuvis, kurį laiką buvęs pasaulio tenisininkų pirmajame penketuke (1977 m. – trečias, 1978 ir 1982 m. – penktas). Tokios raketės kaip suvenyrai buvo pardavinėjamos Vakaruose XX a. 9–10 deš. Šią dovaną muziejui perdavė emigracijoje gyvenanti Gilvydžių šeima. Raketę galima pamatyti ekspozicijoje „Pasilikti, emigruoti, grįžti?“

Knygą „Sąjūdis Panevėžyje. Fotografijų albumas“ (2008 m. išleistą Panevėžio kraštotyros muziejaus, sudarytoja Emilija Juškienė), pristatančią intensyvų besikeičiantį visuomeninį, politinį, kultūrinį, ekonominį gyvenimą ir įvykius Panevėžyje Sąjūdžio metais. Lankytojams priminsime, kad šiais metais minėsime Baltijos kelio akcijos 35-ąją sukaktį.

Sportinį apdovanojimą – taurę, iškovotą plaukiko panevėžiečio Dano Rapšio 2017 m. vykusiame Rumunijos atvirajame plaukimo čempionate. Lietuvos ir Europos čempionatų rekordininkas D. Rapšys tąkart varžybose susižėrė 3 aukso medalius.