Kad nepritrūktų drąsos ir kritiško mąstymo

2020-08-21

Šiomis dienomis stebint įvykius Baltarusijoje atmintyje iškyla mūsų pačių išgyvenimai 1989-aisiais Baltijos kelyje, kai nusipurtę baimės pančius išdrįsome išreikšti troškimą gyventi laisvoje šalyje. Ne pavieniui, pasislėpę, bet viešai, tvirtai ir drąsiai, o svarbiausia – taikiai. To linkime ir mūsų kaimynams.

Kad nepritrūktų drąsos išsakyti savo poziciją, kad išmoktume be pykčio ir susierzinimo priimti kitokią nuomonę ir išlaikytume kritišką mąstymą, jau tradicija tapo Baltijos kelią prisiminti ir Juodojo kaspino dieną minėti suburiant miesto visuomenę į aktualias temas svarstančią konferenciją. Ji rengiama nuo 2008 metų. Pirmąją konferenciją organizavo Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka. Nuo 2009-ųjų partneriu tapo Kraštotyros muziejus: biblioteka organizuoja susitikimą paskutiniojo prieš sovietinę okupaciją nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio tėviškėje Zaosės vienkiemyje, o muziejus rengia konferenciją, tradiciškai vykstančią G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje.

Temų būta įvairių. 2008 m. minėjome Sąjūdžio 20-metį, 2009 m. prisiminti prieš 70 metų pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas ir slaptieji protokolai bei prieš 20 metų nuvilnijęs Baltijos kelias. 2010 m. aptarti pokyčiai Lietuvoje per du atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius. 2011-aisiais akcentuota neginkluotos kovos pergalė, kalbėta apie diplomatiją, rezistenciją ir tylųjį tautos pasipriešinimą. Ši tema plėtota ir 2012 m. atkreipiant dėmesį į pasipriešinimą šiapus ir anapus „geležinės uždangos“. 2013 m. konferencijoje „Laisvas žodis: iškovojimas, atsakomybė, misija“ kalbėta apie minties įžodinimą ir sklaidą. 2014 m. pranešimuose svarstyti tautinės savimonės klausimai.

2015 m. konferencijos tema „Žvilgsnis. Atskaitos taškas – 1990 m. kovo 11 d.“ pranešėjams leido apmąstyti daugelį aktualijų: Rusijos agresyvią politiką Lietuvoje 1940-aisiais ir Ukrainoje 2014-aisiais, nacionalinį saugumą garantuojančių tarnybų atsiradimą ir transformacijas, tautiško identiteto išsaugojimą globalėjančioje Europoje, Panevėžio ekonomikos raidą 1990–2015 m., mokyklos pokyčius po nepriklausomybės atkūrimo.

2016 m. prisiminti užsienio reikalų ministras Juozas Urbšys ir Lietuvos nepriklausomybės saulėlydis 1939–1940 m., Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai 1918–1923 ir 1990–1991 m., 1941 m. birželio sukilimo organizatoriai ir dalyviai, aptarta sovietinės valdžios represinė politika. 2017 m. konferencija pirmą kartą tapo tarptautine – joje pranešimą apie Lietuvos ir Latvijos ekonominę padėtį sovietmečiu skaitė Latvijos Vidžemės taikomųjų mokslų universiteto rektorius dr. Gatis Kruminis.

2018 m. nutarta pakeisti renginio formą. Į diskusiją „Sąjūdžio Lietuva: vizija ir tikrovė“ buvo pakviesti filosofas Arvydas Juozaitis, politikos ir visuomenės veikėjas Gintaras Songaila, portalo „Bernardinai.lt“ vyr. redaktorius Donatas Puslys, Sąjūdžio Panevėžyje kūrėjai Rytis Mykolas Račkauskas, Darius Staugaitis, Sąjūdžio kino metraštininkas Jonas Čergelis, jaunosios kartos atstovas mgr. Daumantas Simėnas. 2019 m. diskutuota apie pasirinkimus ir išgyvenimo taktiką – pasitraukti, priešintis ar prisitaikyti? Joje technologijų pagalba dalyvavo iš Panevėžio apskrities Kriklinių kaimo kilęs Mykolo Romerio universiteto garbės daktaras, JAV Ohajo universiteto profesorius dr. Algis Mickūnas.

Konferencijose per dvylika metų pranešimus skaitė žymūs istorikai, politikos apžvalgininkai, valstybės atkūrime aktyviai dalyvavę žmonės: prof. habil. dr. Vytautas Landsbergis, prof. habil. dr. Bronislovas Kuzmickas, prof. dr. Egidijus Jarašiūnas, prof. dr. Stasys Kropas, prof. dr. Rasa Čepaitienė, prof. dr. Vladas Sirutavičius, prof. dr. Valdas Rakutis, doc. dr. Povilas Aleksandravičius, doc. dr. Dalia Bukelevičiūtė, doc. dr. Arvydas Anušauskas, dr. Algimantas Kasperavičius, dr. Zita Sličytė, dr. Arūnas Bubnys, dr. Jolita Linkevičiūtė-Rimavičienė, dr. Inga Zakšauskienė, Saulius Pečeliūnas, Česlovas Iškauskas, Antanas Terleckas ir daugelis kitų.

2009 m. buvo pradėti leisti konferencijų pranešimų rinkiniai. Išleisti 7 leidiniai, kuriuose publikuojami dešimties konferencijų pranešimai. Mažėjant finansavimui pranešimų rinkiniai nebeleidžiami.

Šiais metais konferencijos-diskusijos tema „Nepriklausomybės atkūrimui – 30: Pasiekimai. Problemos. Praradimai“. Apsvarstyti aktualias temas pakviesti mokslininkai iš įvairių institucijų. Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja dr. Asta Petraitytė-Briedienė aptars Lietuvos diplomatiją 1990–2010 metais, jos tikslus, pasiekimus, asmenybes. Ypač malonus susitikimas panevėžiečių laukia su kraštiečiu Mykolo Romerio universiteto Tarybos pirmininku, Kovo 11-osios Akto signataru, buvusiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėju, Mykolo Romerio universiteto afilijuotu profesoriumi dr. Egidijumi Jarašiūnu, kuris aktualizuos konstitucijos reikšmę. Mykolo Romerio universiteto docentas dr. Vytautas Dumbliauskas analizuos, kokią politinę sistemą per 30 metų sukūrėme Lietuvoje. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Nerija Putinaitė kelia klausimą, kiek mumyse vis dar esama „sovietinio“ žmogaus? Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų instituto profesorė, habil. dr. Vilija Targamadzė nagrinės švietimo problemas ir iššūkius. Vilniaus universiteto rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas apžvelgs Lietuvos viešąją erdvę, svarstys, ar yra vietos polilogui nuomonių pramonėje.

Renginio pabaigoje dalyviai patys galės įsijungti į diskusiją, užduoti lektoriams rūpimus klausimus. Konferenciją remia Panevėžio miesto savivaldybė.

Istorijos skyriaus vedėja dr. Zita Pikelytė