Kraštotyros muziejaus fonduose – dalelė bankrutavusios įmonės istorijos

2019-09-30

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę įmonėms iškilo uždavinys prisitaikyti prie naujų ekonominių sąlygų. Kad išliktų augančios konkurencijos aplinkoje, joms reikėjo lankstumo ir gebėjimų perorganizuoti turėtus resursus. Viena didžiausių miesto gamybinių įmonių – Panevėžio mėsos kombinatas – buvo tarp tų, kurioms teko susigrumti su besikeičiančio laikmečio iššūkiais.

1931 m. įmonė, pradėjusi savo veiklą kaip akcinės bendrovės „Maistas“ Panevėžio fabrikas, per savo gyvavimo laiką patyrė daugybę išbandymų, keitė statusą, pavadinimą. 2000 m. AB „Panevėžio maistas“ bankrutavo, įvyko varžytinės. Pastatus įvairiais tikslais perpirko kelios bendrovės, dalis patalpų buvo nuomojama. 2015 m. birželio mėnesį buvę bendrovės pastatai pradėti griauti. 2016 m. Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvių kampe, buvusioje fabriko teritorijoje, duris atvėrė prekybos centras „Norfa“.

Įmonės likvidavimo metu Panevėžio kraštotyros muziejui pavyko perimti ir išsaugoti dalį dokumentų ir nuotraukų. Dalis vaizdų užfiksuota įmonės vyriausiojo energetiko Mykolo Petrulio. Yra žinoma, kad fotografuodavo ir Darbo užmokesčio skyriaus ekonomistas Eduardas Matulis, išskirtiniais atvejais buvo kviečiami miesto fotografai Jonas Ambraška, Antanas Gylys, Saulius Saladūnas.

Į muziejaus fondus pakliuvusios nuotraukos iš praeito amžiaus 7–9 dešimtmečių atspindi Panevėžio mėsos kombinatui ypač sėkmingą laikotarpį, kai buvo rekonstruojami seni ir statomi nauji gamybiniai cechai, plečiama gamyba. Nuotraukose užfiksuoti statiniai: Šaldytuvų korpusas, Kompresorinė, Mėsos-riebalų cechas, Buitinis pastatas, keliose nuotraukose matyti ir senus laikus menantys Administracijos pastatas ir vėliau pristatytas jo priestatas palei Smėlynės gatvę, Kulinarijos cechas, Paukščių skyriaus pastatas, kuriame anksčiau ne tik perdirbdavo paukštieną, bet ir laikydavo supirktus paukščius.

Įdomūs vaizdai iš gamybinių cechų vidaus. 1975 m. darbą pradėjusio Mėsos-riebalų cecho gamybinių skyrių nuotraukos iliustruoja įmonės modernėjimo etapą, naujų, mechanizuotų gamybos linijų diegimą. Įvairūs gamyboje naudoti įrengimai, tokie kaip mėsos malimo mašinos, taukų fasavimo įrenginys, svilinimo krosnis ir kt., atskleidžia šios pramonės šakos specifiką.

Sovietmečiu Panevėžio mėsos kombinate vieninteliame respublikoje buvo gaminami mėsos konservai metalinėse dėžutėse, kombinate veikė Skardinių dėžučių gamybos linija, tad į Realizavimo skyrių buvo pristatoma visiškai parengta produkcija.

Kombinate, vienoje didžiausių pagal darbuotojų skaičių miesto įmonių, didelis dėmesys kreiptas ir darbuotojų darbo sąlygoms gerinti, įvairiai laisvalaikio veiklai skatinti. Įmonėje visais laikais buvo propaguojamas sportas, kultivuojamos įvairios sporto šakos, sovietmečiu rengtos sporto šventės. Įmonė turėjo estradinį ansamblį, chorą, pučiamųjų orkestrą. Nuotraukose atsispindi aktyvus saviveiklinis gyvenimas – tarpcechiniai konkursai, įvairios šventės kolektyvams, į kuriuos būdavo kviečiami žinomi atlikėjai. M. Petrulio nuotraukose išliko užfiksuotos akimirkos iš aktorių dueto Bernadetos Lukošiūtės ir Česlovo Stonio publicistinės programos „Kuo tu vardu, mama?“ pristatymo kombinate, garsių atlikėjų – Onos Valiukevičiūtės ir Valdemaro Frankonio kovo 8-osios proga surengto koncerto.

Darbuotojų patogumui 8 dešimtmečio pradžioje duris atvėrė Buitinis pastatas, jame įsikūrė valgykla, medicinos punktas, biblioteka, dušai, darbuotojų persirengimo kambariai, patogiai sujungti su gamybiniais skyriais.

Sovietmečio įmonės išsiskyrė interjerui ir eksterjerui sukurtais profesionalaus meno kūriniais. Tenka apgailestauti, kad griaunant pastatus, reorganizuojant ir pertvarkant įmones bei įstaigas, šie dailininkų kūriniai nebuvo išsaugoti. Tik vienoje rastoje nuotraukoje įamžintas didžiulis sienos tapybos darbas „Šventė“ Buitinio pastato valgykloje, kurį 1984 m. sukūrė tuo metu mieste gyvenusi dailininkė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė. Deja, meno kūrinys neišliko.

Nemaža dalis nuotraukų, kuriose užfiksuoti pasižymėję įmonės darbuotojai, cechų darbininkai, įmonės vadovai Michailas Oniščenka (vadovavo 1965–1983 m.) ir Pranciškus Paškauskas (vadovavo 1983–1993 m.).

Iš visų anuomet 5,9 ha plote įsikūrusios įmonės pastatų išliko vos keletas – nuo „Norfos“ prekybos centro mašinų stovėjimo aikštelės matomas vandens bokštas ir palei S. Kerbedžio gatvę išlikęs Buitinis pastatas, kuriame šiandien, išlaikydama senąją paskirtį, veikia privati valgykla. Jai ir šiandien vadovauja buvusi kombinato valgyklos vedėja Zita Tolvaišienė.

Nuoširdžiai dėkojame buvusiems kombinato darbuotojams, ypač Technikos skyriaus viršininkei Palmyrai Taučikienei, ilgametei valgyklos vedėjai Zitai Tolvaišienei, kombinato fotografui, vyriausiajam energetikui Mykolui Petruliui, Skaičiavimo centro inžinierei Birutei Želvytei, už geranorišką bendradarbiavimą padedant identifikuoti vaizdus fotografijose, suteiktą kitą vertingą informaciją ir džiaugiamės galimybe išsaugoti buvusios vienos didžiausių miesto įmonių istorijos fragmentą.

Rasa Stružienė

Kraštotyros muziejaus fondų saugotoja

Nuotraukos iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų