Kunigas Alfonsas Lipniūnas

2025-03-28

Šių metų kovas pažymėtas kunigo Alfonso Lipniūno (Lipnicko) žemiškojo gyvenimo jubiliejinėmis datomis: 1905 m. kovo 12 d. jis gimė Talkoniuose, Pumpėnų valsčiuje, 1945 m. kovo 28 d. – tragiškai mirė Pucke, Pamario vaivadijoje, Lenkijoje. Prisiminkime Lietuvos katalikų kunigą, pamokslininką, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvį, Štuthofo kalinį, Dievo tarną (2006), kuris savo kilniais darbais suteikė viltį ir realią pagalbą tūkstančiams jos netekusiųjų.

A. Lipniūno gyvenimas susijęs su Panevėžiu – 1925 m. jis baigė Panevėžio valstybinę berniukų gimnaziją. 1930 m. baigęs Kauno kunigų seminariją, Panevėžyje pradėjo kunigystės kelią: vyskupo Kazimiero Paltaroko buvo paskirtas Panevėžio katedros vikaru (1930–1935), vyskupijos  jaunimo reikalų direktoriumi – vadovavo Panevėžio ateitininkams, angelaičiams, pavasarininkams. Tuometinei vyriausybei uždraudus jų veiklą mokyklose, padėjo organizacijoms veikti pogrindyje.  A. Lipniūnas  viešai sakomuose pamoksluose gynė katalikiškuosius principus, kritikavo valdžios politiką,  nukreiptą prieš katalikų veikimą. Už tai jį net norėta ištremti į Varnių koncentracijos stovyklą. Jis buvo persekiojamas, tardomas, skiriamos baudos. Tik  vyskupo  K. Paltaroko užtarimas padėjo išvengti laisvės suvaržymų.

A. Lipniūnas nuolat tobulinosi – 1932 m. Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakultete įgijo teologijos licenciato laipsnį, 1935–1939 m. studijavo sociologijos mokslus Prancūzijos aukštosiose mokyklose. Gavęs paskyrimą eiti lektoriaus pareigas Panevėžio pedagoginiame institute, grįžo į Panevėžį. 1939 m. institutui persikėlus į Vilnių, ten  persikėlė ir A. Lipniūnas.

1941 m. Vilniuje įkūrė labdaringą organizaciją Laisvės fondas, prisidėjo atgaivinant Vilniaus ateitininkų bei slaptos Vilniaus sąjungos darbą. Šių organizacijų veikla neapsiribojo pagalbos  vargstantiems vilniečiams teikimu, jos siekė ir plataus masto tautinių tikslų – stiprinti tautos atsparumą ir norą kovoti dėl krašto laisvės.

Nuo 1942 m. kunigas dėstė sociologiją ir pastoracinę teologiją Vilniaus kunigų seminarijoje (profesorius nuo 1942 m.), ėjo Vilniaus universiteto kapeliono pareigas. Vilniuje jis buvo Aušros Vartų koplyčios, Šv. Jono ir kitų sostinės bažnyčių pamokslininkas. A. Lipniūno veikla, drąsūs, įtaigūs, išmintingi, o kartu ir nuoširdūs pamokslai, kuriuose jis užtarė vargstančius ir persekiojamus žmones, pritraukdavo daugybę Vilniaus krašto lietuvių. O aštrūs pasisakymai tiek apie sovietų, tiek vėliau apie vokiečių okupantų valdžią A. Lipniūnui užtraukė nemalonę – 1940 m. jis pakliuvo į NKVD akiratį, bet jo ištremti nespėta. 1943 m.  kunigas drąsiai agitavo prieš nacių bandymą suorganizuoti lietuvišką SS legioną. Žlugus mobilizacijai, naciai, keršydami Lietuvos inteligentijai, uždarė Vilniaus ir Kauno universitetus. 1943 m. kovo 16–17 d. 46 žymūs inteligentai ir visuomenės veikėjai,  tarp jų ir kun. A. Lipniūnas, buvo suimti ir išvežti į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Bet ir čia alinančiomis sąlygomis jis vykdė savo pareigas: klausė išpažinčių, aukojo šv. Mišias, teikė Atgailos sakramentą.

1945 m. prasidėjus Štuthofo kalinių evakuacijai, suskirstyti kolonomis jie išvaryti į „mirties žygį“. Išretėjusios kalinių gretos pasiekė Pucką. Kovo 12 d., per savo 40-ąjį gimtadienį, kunigas A. Lipniūnas tapo laisvas. Pucke, pats nieko neturėdamas, dar bandė organizuoti labdarą, gelbėti iškankintus likimo draugus, bet jau buvo užsikrėtęs dėmėtąja šiltine, vėliau susirgo plaučių uždegimu. Mirtis jį ištiko 1945 m. kovo 28 d. Kunigas Alfonsas Lipniūnas, vadintas Štuthofo legenda, kovo 31 d. palaidotas Pucko miesto kapinių centre.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kunigo Alfonso Lipniūno atminimas deramai pagerbtas. Panevėžio katedros klebono monsinjoro J. Antanavičiaus bei A. Lipniūno artimųjų pastangomis 1989 m. jo palaikai pargabenti į Lietuvą ir ilsisi Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros šventoriuje. 2005 m. už nuopelnus Lietuvai jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu (po mirties). 2006 m. tuometinis vyskupas Jonas Kauneckas inicijavo Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje beatifikacijos procesą. 2021 m. vyskupas Linas Vodopjanovas OFM beatifikacijos bylą vyskupijoje baigė ir perdavė ją į Šventųjų skelbimo kongregaciją Romoje. Pirmasis bylos postulatorius buvo kunigas dr. Robertas Pukenis, 2018 m. postulatoriumi paskirtas kunigas Vitalijus Kodis. 2022 m. už žydų gelbėjimą A. Lipniūnas  apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties). Atminimo ženklų yra Vilniuje, Panevėžyje, gimtuosiuose Talkoniuose, Lenkijoje (Štuthofe, Pucke, Genso vietovėje).

Panevėžio kraštotyros muziejus gerbia ir saugo šios šviesios asmenybės atminimą – rinkiniuose yra sukaupta kunigo A. Lipniūno nuotraukų, dokumentų, jo užrašytų atvirlaiškių bei atvirukų, 9 knygos, tarp jų – 1935 m. A. Lipniūno parašyta „Penkių valstybių sostinėse“, panevėžiečio grafiko H. Mazūro sukurtas ekslibrisas, keli lankstinukai ir kt.

Tekstą pagal Vitalijaus Kodžio, Reginos Laukaitytės, Arūno Bubnio knygą „Alfa. Kankinio Alfonso Lipniūno gyvenimo istorija“ (Vilnius: VšĮ A. Lipniūno kultūros centras, 2022, 144 p.: iliustr.) parengė rinkinių kuratorė Rasa Stružienė, redagavo Ieva Puluikienė.

1. Kunigo Alfonso Lipniūno portretas. Kitoje nuotraukos pusėje užrašyta: „Sesei E. Bujokaitei Katakombinėms ateitininkuose dienoms prisiminti Kun. [parašas] Panevėžys, 1934. VI. 23 d.“ J. Žitkaus nuotrauka. PKM 36592 F12302

2. 1933 m. Panevėžyje išleista kunigo Alfonso Lipnicko knyga „Penkių valstybių sostinėse“, kurioje aprašomi kelionės po Europą įspūdžiai (pavardę į Lipniūnas sulietuvino apie 1939 m.). PKM GEK 37094 K1386

3. Kunigo Alfonso Lipniūno 1931 m. gruodžio 1 d. pranešimas Panevėžio vyskupui Kazimierui Paltarokui dėl policijos atliktos kratos. PKM GEK 5490/1 R4809/1

4. Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko 1931 m. gruodžio 2 d. raštas LR vidaus reikalų ministrui Kaune kun. Alfonso Lipniūno kratos reikalu. PKM GEK 5490/2 R 4809/2

5. Panevėžio valstybinės mergaičių gimnazijos ateitininkės su kapelionu Alfonsu Lipniūnu ir kunigu Adolfu Stašiu (dešinėje). Apie 1935 m. J. Žitkaus nuotrauka. PKM 13285 F2337

6. Kunigo Alfonso Lipniūno rašytas atvirlaiškis draugui kun, Antanui Juškai iš Prancūzijos į Panevėžį. 1936 m. PKM GEK 37091 R11072

7. Panevėžiečio dailininko Henriko Mazūro sukurtas Ex libris kunigas Alfonsas Lipniūnas. 2008. MT. 93x63 mm.  PKM GEK 44466 M1218

8. Vitalijus Kodis, Regina Laukaitytė, Arūnas Bubnys „Alfa. Kankinio Alfonso Lipniūno gyvenimo istorija“. –Vilnius: VšĮ A. Lipniūno kultūros centras, 2022.–144 p.: iliustr.

9. Dievo tarno kunigo Alfonso Lipniūno Beatifikacinės bylos pirmo etapo iškilmingas uždarymas Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje ir surinktų bylos dokumentų išsiuntimas į Šventųjų skelbimo kongregaciją Romoje. 2021 m. birželio 14 d. Iš dešinės: kun. relig. m. mgr. Jonas Morkvėnas (bylos tribunolo teisingumo gynėjas), generalvikaras, kun. teol. lic. Eugenijus Styra (vyskupo delegatas byloje), vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, Dievo Apvaizdos seserų kongregacijos vienuolė Jūratė Marcinkevičiūtė DP (bylos notarė), kun. Vitalijus Kodis (bylos postulatorius), kurijos kancleris kun. rel. m. mgr. Egidijus Tubelis. G. Kartano nuotrauka. PKM Skaitmeninis archyvas