Caro kariuomenės Kauno įgulos orkestro kapelmeisteris  Juozapas Gudavičius. Orkestras bazavosi Kaune,  Kretingoje, Gargžduose. Apie 1900 m.

„KUR GIRIA ŽALIUOJA“, arba kompozitoriui Juozapui Gudavičiui – 150

2023-01-17

 

Istorinės sukaktys skatina prisiminti, tyrinėti, pagerbti, publikuoti. Šiandien primename ir prisimename kompozitorių, vargonininką, orkestrų ir chorų vadovą, pedagogą JUOZAPĄ GUDAVIČIŲ (1873–1939), jo asmenybę, suburtus vaikų ir jaunimo chorus, vadovavimą pirmam Lietuvos kariuomenės orkestrui, parašytus muzikinius kūrinius, publikuotus straipsnius, išugdytus mokinius, muzika ir dainomis puoselėtą lietuvybę. Jautrus, kūrybingas, organizuotas, mylįs savo kraštą J. Gudavičius gyvenimą pašventė muzikai.

 

Būsimasis kompozitorius gimė lygiai prieš 150 metų sausio 13 dieną Žemaitijoje, pasiturinčių apsišvietusių ir dainingų ūkininkų šeimoje. Mokydamasis Varšuvos muzikos institute, bičiuliavosi su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu. Institutą baigė 1899 m., įgydamas muzikos mokytojo ir kapelmeisterio specialybes. Netrukus grįžo į Lietuvą ir su jaunatviška energija įsiliejo į muzikinį, chorinį, kūrybinį darbą atgimstančioje tėvynėje.

 

Pradžioje vadovavo carinės armijos karo orkestrams. Dirbo Gargžduose, Kretingoje, Kaune. Įdomu, kad J. Gudavičius ėmėsi iniciatyvos rengti pučiamųjų orkestro koncertus poilsiautojams Palangos vasaros estradoje ilgainiui tai tapo gražia tradicija, gyvuojančia iki šių dienų. 1909 m. išėjęs į atsargą, dirbo Nemakščių bažnyčios (Raseinių r.) vargonininku, subūrė 85 dainininkų chorą. Pakviestas kompozitoriaus ir vargonininko Juozo Naujalio, J. Gudavičius ėmė dėstyti vargonininkų kursuose Kaune. Pedagoginis darbas jam patiko ir sekėsi. 1912–1918 m. gyvendamas Tauragėje vargonavo Šv. Trejybės bažnyčioje, dirbo su chorais, mokytojavo, nemažai laiko skyrė kūrybai. Čia praleido ir nerimastingą Pirmojo pasaulinio karo laikotarpį. 1919 m. stojo savanoriu ir gavęs ministro pirmininko Mykolo Šleževičiaus leidimą, ėmėsi organizuoti Lietuvos kariuomenės orkestrą. Savo jėgomis ieškojo ir kvietė muzikos mokančius karius savanorius, rašė repertuarą, orkestrantus mokė groti himną, maršus, religinius kūrinius, dainas. Jis sukūrė visoje Lietuvos kariuomenėje pripažintus trimitu atliekamus karinius signalus: „Keltis“, „Rikiuotis“, „Pavojus“ ir kt.

 

Pasibaigus kovoms už nepriklausomybę, J. Gudavičiaus vadovaujamas karinis orkestras parengė sudėtingą muzikinę programą, 1923–1924 m. surengė didelius koncertus Ukmergėje, Palangoje ir kitur. Koncertuose orkestras šalia G. Hendelio, F. Šopeno, L. van Bethoveno muzikos grojo J. Gudavičiaus kūrinius „Signalai“, „Karo muziejui“, popuri „Pagarsėjo“, įvairius maršus ir kt. J. Gudavičius Ldk Gedimino pirmojo pėstininkų pulko orkestro kapelmeisteriu tarnavo šešerius metus.

 

1924 m. pirmoje Dainų šventėje Kaune J. Gudavičius dalyvavo su karo orkestru, o antroje 1928 m. vykusioje Dainų šventėje – jau vadovaudamas Tauragės mokyklų ir miesto jungtiniam chorui.

 

1928 m. švenčiant nepriklausomos Lietuvos dešimtmetį, J. Gudavičius buvo apdovanotas trečiojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. 1938 m. už nuopelnus Lietuvai jam įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas.

 

Su Panevėžio kraštu susijęs paskutinis J. Gudavičiaus gyvenimo dešimtmetis. Atidirbęs dvejus metus Kauno karo muziejuje, kur vadovavo karių invalidų orkestrui, 1930 m. apsigyveno Paįstryje. Apie laisvą vargonininko vietą Paįstrio bažnytėlėje sužinojo iš bičiulio, Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios vargonininko Vlado Paulausko.

 

Apsigyvenęs Paįstryje J. Gudavičius netrukus suorganizavo chorą ir nedidelį pučiamųjų instrumentų orkestrėlį, kuris per atlaidus pritarė giedotojams, o per gegužines grojo šokių muziką. Rašė muziką kunigo Jurgio Tilvyčio-Žalvarnio (dabartinės Paįstrio bažnyčios statytojo) giesmių tekstams, vargonavimo meistrystės paslapčių mokė jaunuolius (Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomas J. Gudavičiaus ranka 1937 m. rašytas liudijimas Vladui Lipnevičiui, kuriame konstatuojama, kad J. Gudavičius Paįstryje trejus metus jį mokė vargonuoti ir kitų muzikos dalykų).

 

Paįstryje įvyko reikšmingų permainų asmeniniame J. Gudavičiaus gyvenime. Čia jis įsimylėjo gerokai jaunesnę mokytoją Teodorą Kriaučiūnaitę, turėjusią nuostabų balsą ir giedojusią jo vadovaujamame bažnytiniame chore. Vedė pirmą kartą jau sulaukęs brandaus amžiaus. 1933 m. vasarą šeimai gimė dukrelė Regina Algimanta, kurią abu labai mylėjo ir lepino.

 

J. Gudavičius Panevėžyje bičiuliavosi su muzikos pedagogais, dvasininkais, kitais inteligentais. Ar daug kas yra girdėję apie Panevėžyje veikusius vargonininkų kursus? Jie susiję su J. Gudavičiaus vardu. Trumpalaikiai vargonininkų rengimo kursai veikė Panevėžyje 1937 m., juos organizavo kunigas Vladislovas Butvila, dėstyti buvo pakviesti trys garsiausi Lietuvos muzikai vargonininkai. Vienas iš pedagogų trijulės buvo kompozitorius J. Gudavičius.

 

Gudavičių šeima planavo persikelti gyventi į Liūdynę, tad 1935 m. nusipirko žemės sklypą ir pasistatė gyvenamąjį namą, tvartą, klojimą, klėtį. J. Gudavičius su žmona ir dukrele dar spėjo Liūdynėje pavasaroti keletą metų. Prastėjant sveikatai, muzikas pasiligojo, mirė namuose 1939 m. rudenį. Palaidotas Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse.

 

J. Gudavičiaus kūrybos sąrašą sudaro beveik 180 darbų: jis sukūrė ar harmonizavo 72 dainas, 51 giesmę, 3 mišias, 46 kūrinius pučiamųjų orkestrui ir 6 kūrinius fortepijonui. Labiausiai žinomas J. Gudavičiaus kūrinys – patriotiška daina „Kur giria žaliuoja“, skambanti dainų šventėse, koncertuose, per radiją. Prof. dr. Rita Aleknaitė-Bieliauskienė teigia, kad J. Gudavičius savo kūryboje buvo labai dėmesingas tautiniam intonaciniam žodynui; tai muzikas, kurio vardu reikėtų pavadinti pagrindinį Panevėžio pučiamųjų orkestrą.

 

J. Gudavičiaus – vienos ryškiausių Lietuvos muzikinio gyvenimo XX a. pirmos pusės asmenybių – atminimą puoselėja Paįstrio kultūros centras, nuo 2017 m. rengiantis kasmetinius J. Gudavičiaus vardo muzikos konkursus „Kur giria žaliuoja“. Čia dalyvauja ir orkestrai, ir chorai. Ypač nuoširdžiai savo tėvo kūrybinės veiklos atmintimi rūpinasi dabar Panevėžyje gyvenanti jo dukra Regina Algė Gudavičiūtė, poetė ir puiki dainininkė. Ji yra surengusi J. Gudavičiaus jubiliejinių paminėjimų, inicijavusi koncertų, kuriuose skambėjo tėvo J. Gudavičiaus kūryba, surinko atsiminimus, parašė knygą „Susitikimai su tėvu“ (išleista 1998 m.), tėčiui skyrė ne vieną jautrų eilėraštį. Prisiminimuose R. A. Gudavičiūtė rašo: „Man visą gyvenimą trūko tėvo ir buvo šimtai tūkstančių atvejų, kai su didžiausia širdgėla atsidususi pagalvodavau: kad būtų gyvas tėtis... Buvau prie jo labai prisirišusi, labiau negu prie mamos. Gal jau tada mano maža širdelė jautė, kad jo greitai neteksiu. Ir tėtis labai retai mane bardavo, daug man skyrė laiko.“ R. A. Gudavičiūtės dėka, padedant jos sūnui architektui Kęstučiui Martinoniui, 1990 m. atgautame tėvų statytame name Liūdynėje buvo įrengtas memorialinis kompozitoriaus J. Gudavičiaus kambarys. Šį muziejuką prieš dešimtį–penkioliką metų lankė kompozitoriaus muzikos ir atminimo gerbėjai, choristai, šeimos bičiuliai.

 

R. A. Gudavičiūtė 2021 m. Panevėžio kraštotyros muziejui patikėjo saugoti tėvo relikvijas – ilgus metus drauge su motina Teodora nuo sovietų valdžios slapstytas kompozitoriaus fotografijas, apdovanojimų liudijimus, muzikos kūrinių partitūras. Jo palikimas taip pat saugomas Lietuvių literatūros ir meno archyve, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje.

 

Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai 2023 m. pirmą pusmetį planuoja parengti virtualią parodą muziejaus internetinėje svetainėje ir išsamų straipsnį „Senvagėje“ apie kompozitoriaus J. Gudavičiaus kūrybinį kelią. Muziejaus bičiulius kviečiame sekti kultūros naujienas!

 

Parengė direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Gaidelienė

 

Iliustracijų aprašas

 


  1. Caro kariuomenės Kauno įgulos orkestro kapelmeisteris Juozapas Gudavičius. Orkestras bazavosi Kaune, Kretingoje, Gargžduose. Apie 1900 m.

  2. Lietuvos kariuomenės pirmojo pėstininkų Ldk Gedimino pulko orkestras (vadovas J. Gudavičius – antroje eilėje ketvirtas iš kairės). 1921 m.

  3. Kompozitorius Juozapas Gudavičius pirmasis Lietuvos kariuomenės kapelmeisteris, 1921 m.

  4. J. Gudavičiaus sukurtų dainų partitūrų leidinys. 1920 m.

  5. J. Gudavičiaus 1928 m. įsteigtas Karo invalidų orkestras, kuriam jis vadovavo iki 1930 m. Iš kairės: pirmoje eilėje antras – orkestro vadovas J. Gudavičius, trečias – Karo muziejaus direktorius generolas Vladas Nagevičius. J. Gudavičius, dirbdamas Karo muziejuje, sukūrė vėliavos pakėlimo ir nuleidimo maršą, kuris muziejuje skambėjo iki pat 1940 m. birželio. J. Gudavičius, atsisakęs pareigų Karo muziejuje, išvyko iš Kauno ir apsigyveno Paįstryje.

  1. Prie Paįstrio pradinės mokyklos. Apie 1936 m. Antroje eilėje iš kairės antras Juozapas Gudavičius, jo žmona, šios mokyklos mokytoja Teodora Gudavičienė, Paįstrio klebonas Stanislovas Dailidonis, pirmos eilės viduryje Gudavičių dukrelė Regina Algė Gudavičiūtė (g. 1933).

  1. Kompozitoriaus ir vargonininko Juozapo Gudavičiaus 1937 m. išduotas liudijimas Vladui Lipnevičiui, kuris pas J. Gudavičių Paįstryje trejus metus mokėsi vargonininkauti ir kitų muzikos mokslų. Dokumentą rašė J. Gudavičius, yra jo parašas.

  2. Panevėžyje veikusių vargonininkų kursų vadovai ir klausytojai. 1937 m. Antroje eilėje iš kairės trečias – kursų pedagogas, vargonininkas Konradas Kaveckas, ketvirtas – kursų organizatorius kunigas Vladislovas Butvila, penktas – kursų pedagogas, kompozitorius Juozas Gudavičius. A. Patamsio fotografija.

  1. Apdovanojimo aktas, kuriuo patvirtinama, kad dimisijos karo valdininkas Juozas Gudavičius už nuopelnus Lietuvai apdovanotas Vytauto Didžiojo ordinu. 1938 m. rugsėjo 8 d. Akto Nr. 1207.

  2. Gudavičių šeima. Kompozitorius Juozapas Gudavičius, žmona Teodora ir dukra Regina Algė. 1938 m. Tai paskutinė bendra šeimos nuotrauka.

  3. Apdovanojimų, kuriais Juozapas Gudavičius buvo įvertintas 1928–1938 m., kopijos.

Jos pagamintos 2010 m. Lietuvos monetų kalykloje vietoje pokario metu dingusių kompozitoriaus apdovanojimų. Tai buvo ilgas procesas, tačiau J. Gudavičiaus dukrai Reginai įrodžius, kad tėtis tikrai buvo apdovanotas, leista pagaminti originalus atitinkančias apdovanojimų kopijas.

  1. Kompozitoriaus dukra Regina Algė Gudavičiūtė ir jos sūnus architektas Kęstutis Martinonis prie J. Gudavičiaus kapo Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinėse. 2006 m.

  2. 1990 m. išleistas raštas dėl kompozitoriaus Juozapo Gudavičiaus muziejaus įsteigimo name Liūdynėje (Panevėžio r.), kurį šeima pasistatė 1936 m. Memorialinis kambarys veikė iki 2018 m.

  1. Kompozitoriaus J. Gudavičiaus amžinojo poilsio vieta minint 150-ąją gimimo sukaktį. 2023 m. sausio 13 d.

 


Atgal