Laisvės gynėjų diena

2021-01-11

Šiais metais Laisvės gynėjų diena minima 30 kartą. 1991 m. sausio 13-ąją taikūs Lietuvos piliečiai pasipriešino, kai Sovietų Sąjungos vadovybė bandė jėga perimti Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto pastatą, Parlamentą ir kitus vykdant valstybinį perversmą reikšmingus objektus.

Kaip ir daugybės kitų piliečių, tąnakt taikiai susibūrusių prie valstybei svarbių objektų, jautrūs ir įsiminti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Leono Milčiaus prisiminimai apie kruvinąją arba išbandymų naktį: „Manau, kad galima būtų pavadinti ir mūsų vienybės, ryžto, garbės naktimi, kuri leido išbrėkšti visai kitam rytui. Laikas, lyg upės vanduo – daug ką nuneša, sumaišo. Ir tai, kas vieniems atrodė ir atrodo nepaprastai svarbu, tragiška, didvyriška, dabar kitiems gali atrodyti tik kaip tolima, dabarčiai nelabai svarbi istorija.

Bet nevalia Sausio 13-osios nakties pamiršti, nes tuo metu sprendėsi laisvos Lietuvos valstybės, lietuvių tautos likimas. To meto dienos ir naktys, mano žmonių karta šimtmečiui lėmė Lietuvos ateitį, netgi garbę. Taip, išsaugoti Kovo 11-osios Aktu paskelbtą Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą buvo mūsų visų pati švenčiausia pareiga, kuri tada galėjo pareikalauti ypatingos tvirtybės, drąsos ir netgi aukų. Deja, jų nepavyko išvengti. Tad Sausio 13-osios naktis tapo ir skausmo naktimi.“

Lemtingąją naktį prisimena ir Lietuvos fotomenininkas, daugelio fotografijos albumų autorius, parodų dalyvis, fotografas Romualdas Požerskis: „Baisiausia buvo 1991-ųjų sausio dienomis. Vakare, įsijungęs televizorių, pamačiau, kad Vilniuje prasidėjo Lietuvos televizijos užgrobimas. Kaune gaudė bažnyčių varpai ir kaukė sirenos. Nieko nesvarstydamas, į krepšį pradėjau krauti fototechniką, rinkti fotojuosteles – pasijutau kaip kareivis, kuris prieš mūšį dedasi kulkas. Palikau verkiančią žmoną, mažus vaikus, sėdau į automobilį ir išlėkiau į Vilnių.“

1991-ųjų sausio 13-ąją žuvo 14 žmonių ir daugiau kaip 600 buvo sužeista.

Po trisdešimties metų, tikrai galime pasakyti, kad jokio pastato sienos nėra tokios tvirtos, kokia yra tvirta beginklių žmonių siena. Tą naktį miestų aikštėse, šalia svarbių objektų rinkosi tūkstančiai. Ginkluoti kiek kitokiais ginklais – aukštai iškeltomis trispalvėmis, susikibę rankomis, kartu melsdamiesi ir dainuodami – jie kovojo už Lietuvos laisvę.

Parlamento gynėjo naujamiestiečio Juliaus Vaupšo nuotraukose:

1. Prie miesto savivaldybės susirinkę panevėžiečiai, užsiregistravę vykti į Vilnių saugoti strategiškai svarbių objektų. 1991 m. sausio 13 d.

2. Panevėžio šauliai, pasiryžę saugoti ir ginti Parlamentą. Vilnius, 1991 m. sausio 13 d.

3. Panevėžiečiai šauliai, budėję Parlamento rūmuose Vilniuje. 1991 m. sausis.

4. Panevėžietis šaulys Visvaldas Semaška Parlamento rūmuose Vilniuje tragiškomis 1991 m. sausio dienomis.

5. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio grupės vadovas Egidijus Jarašiūnas (iš kairės ketvirtas) tarp Parlamento gynėjų. Vilnius, 1991 m. sausis.

6. Parlamento gynėjas Julius Vaupšas Parlamento rūmuose Vilniuje 1991 m. sausio mėnesį.