Lakštingalų kaimo kapinyno teritorijos archeologiniai tyrimai

2018-05-30

Lakštingalų kaimo (Naujamiesčio sen., Panevėžio r.) lauke, esančiame Sudramalos ir Nevėžio upių santakoje, 2017 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas, archeologas Dovilas Petrulis vykdė archeologinius žvalgymus ir žvalgomuosius archeologinius tyrimus. Buvusio kapinyno teritorija, kurioje atlikti tyrimai, yra ariamame lauke su nedidele kalvele. Archeologinių žvalgymų lauko dydis – 140x100 m, ištirta viena 2x5 m perkasa.

Šių archeologinių žvalgymų pradžią ir būtinybę lėmė 2017 m. minėto lauko dirvožemio paviršiuje rastos II–V a. kapams būdingos įkapės: žalvarinės apyrankės ir antkaklės fragmentai. Duomenys apie šioje vietoje anksčiau vykdytus archeologinius tyrimus mažai informatyvūs. Išlikę fragmentinių aprašymų apie Nevėžninkų k., Naujamiesčio sen. buvusius kapus. Dabar Nevėžninkų kaimas yra Nevėžio upės kairiajame krante (senesni istoriniai duomenys kaimo vietą mini ir dešiniajame krante). Minima, kad ,,toje apylinkėje netoli kapų (kaimo kapeliai yra Lakštingalų k.), pastebima tokių kalnelių, kuriuos prieš karą kasė ir rado pinigų“. Lietuvos TSR archeologijos atlase minimi Nevėžninkų pilkapiai (Panevėžio r., Naujamiesčio apyl.). Lauko žvalgymai pradėti 2017 m. birželio mėnesį. Šiame etape buvo atliktos dvi ekspedicijos, kurių metu fiksuoti ir surasti radiniai. Archeologiniuose tyrimuose dalyvavo trylika ,,Metalo ieškiklių naudotojų klubo“ (MINK) narių, Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkai ir savanoriai. Archeologiniai žvalgymai buvo vykdomi sistemiškai: einant linijomis nuosekliai, pradedant paieškas nuo pasirinkto ŠV kampo ir judant PR kryptimi iki vakarinės žvalgymų lauko ribos. Žvalgymai vykdyti 100 m pločio ruože, tiesiomis linijomis, metras po metro, žvalgant vizualiai ir naudojant metalo ieškiklius. Tikrintos metalo ieškiklių užfiksuotos signalų vietos. Radinių vietos užfiksuotos GPS imtuvais, nustatant radimviečių koordinates.

Žvalgomųjų archeologinių tyrimų perkasos Nr. 1 vieta pasirinkta pagal rastų radinių tankumą ir reljefo savybes. 10 m² dydžio perkasa pažymėta žvalgyto lauko P pusėje, 63 m atstumu į R nuo Sudramalos upelio, 80 m į ŠV nuo Lakštingalų kaime esančių kapinių tvoros, 40 m į ŠR nuo pamiškės. Perkasoje Nr. 1 žvalgomųjų archeologinių tyrimų metu buvo fiksuotas 0,35 m gylio pilko dirvožemio sluoksnis su XX a. radiniais. Vakarinės sienelės pjūvyje, 0,75–0,85 m gylyje, fiksuotas laužavietės kontūras su degėsių sluoksniu. Iš viso rasta 12 vnt. mažai informatyvių radinių.

Buvusio kapinyno aplinkoje rasti radiniai suskirstyti pagal grupes. Papuošalų grupę sudaro: antkaklės (2 vnt.), apyrankių fragmentai (6 vnt.), pasaginės segės (2 vnt.), žiedai (4 vnt.), kabučiai (3 vnt.), žvangutis (1 vnt.), įvairių papuošalų detalės (7 vnt.). Šioje dirbinių grupėje išsiskiria dirvožemio sluoksnyje rasta juostinė apyrankė, kuri datuojama senuoju geležies amžiumi (romėniškasis laikotarpis) – II–IV a. Žalvarinė antkaklė su kūgio formos galais taip pat datuojama senuoju geležies amžiumi – III a. I pusė. Išsiskiria dvi gerai išlikusios žalvarinės pasaginės segės. Pirmoji – gyvūniniais galais (vaizduojami gyvūnų galvų motyvai, ausys, burna), jos lankelis tordiruotas, susuktas spirale. Antroji – aguonos formos galvutėmis, galvučių viršus lygus, išgaubtas. Lankelis tordiruotas, susuktas spirale, apskrito skerspjūvio. Abi datuojamos XIV–XV a. Išsiskiria sidabro lydinio žiedas, kurio priekinė dalis supinta iš 4 įvijų ir tordiruota (lankelis pertrūkęs, deformuotas). Žiedas datuojamas XIV–XV a.

Ginklai: geležiniai siauraašmeniai įmoviniai, pentiniai kirviai (2 vnt.), strėlės antgaliai (2 vnt.). Kirviai priskiriami viduriniajam geležies amžiui arba tautų kraustymosi laikotarpiui. A. Malonaičio nuomone, pirmasis kirvis priskiriamas I tipui, g variantui ir datuojamas V–VIII a., antrasis – VI tipui, c arba d variantui ir datuojamas IV–VIII a. Archeologinių žvalgymų metu rasti įmoviniai strėlės antgaliai datuojami XIII–XIV a. Tai geležiniai plunksnos formos su stačiakampe ir kvadratine įmovomis antgaliai.

Buities įrankiai: geležiniai peiliai (5 vnt.), skustuvo geležtė (1 vnt.), antpirštis (1 vnt.), raktai (2 vnt.). Geležinių vienašmenių peilių buku smaigaliu atradimas leidžia daryti prielaidą apie vėlyvojo laikotarpio laidosenos tradicijas. Vienas peilis rastas su metaline įkotės dalimi ir smailėjančiu smaigaliu. Tokio tipo peilius reikia sieti su įkapėmis, jie datuoti XVI–XVII a. Žalvarinis raktas be galvutės su išlikusia barzdele datuojamas XIV–XVII a.

Drabužių aprangos detalės: sagos (2 vnt.), sagtys (4 vnt.), sąsaga (1 vnt.). Pastaroji yra XX a. pradžios kareiviškos uniformos aksesuaras.

Monetos: XVI–XIX a. cirkuliavę pinigai (34 vnt.). Ankstyviausios monetos – Žygimanto Senojo (1506–1548) pusgrašis ir Žygimanto Augusto (1548–1572) Lietuvos denarai, kaldinti Vilniuje (4 vnt.). Didžioji dalis monetų datuojamos XVII a.: Žygimanto Vazos (1587–1632) šilingai (3 vnt.), Jono Kazimiero Vazos (1649–1668) šilingai (22 vnt.), Adolfo Gustavo II (1621–1632) ir Švedijos karalienės Kristinos (1632–1654) Rygos šilingai (2 vnt.). Dalis monetų galėjo cirkuliuoti ir vėliau, iki XVIII a. pradžios. Viena iš jų – Frydricho Kazimiero Ketlerio (1682–1698) šilingas. Rastos dvi 1860 m. kapeikos.

Šaudmenų detalės: šovinio tūtelės (3 vnt.), kulkos (9 vnt.), šratai (4 vnt.).

Atskirai grupei nepriskirti radiniai: kokarda (1 vnt.), žetonas (1 vnt.), apkalai (5 vnt.), apvadas (1 vnt.), apkaustai (1 vnt.) ir vinis (1vnt.).

Mažai informatyvūs, archeologinės vertės neturintys radiniai: vinys (73 vnt.), metaliniai įrankiai (3 vnt.), metalinės technikos detalės ir jų fragmentai (20 vnt.), šovinio tūtelės ir šratai (4 vnt.), nenustatytos paskirties metaliniai dirbiniai ir jų fragmentai (66 vnt.). Visi aprašyti radiniai pateko į Panevėžio kraštotyros muziejaus Archeologijos rinkinį.

Atlikus archeologinius 1,37 ha teritorijos žvalgymus, kapinyno vieta nustatyta pagal išsklaidytų radinių vietos koordinates. Didžiausia radinių koncentracija buvo lauko ŠV ir vidurinėje dalyse, tačiau ankstyviausio laikotarpio radiniai fiksuoti daugiausia P dalyje. II–VIII, XIV–XVII a. radiniai, kurių dalį sudarė papuošalai, monetos, buities įrankiai bei jų fragmentai, patvirtina, kad žvalgytame lauke buvo laidojami mirusieji. Radiniai pakraščiuose išsisklaidę retėjančia tvarka, vadinasi, jų paplitimas buvo pagrindinis motyvas ir įrodymas suardyto kapinyno vietai lokalizuoti. Galima daryti prielaidą, kad šioje teritorijoje buvo laidota skirtingais periodais. Ankstyvajame periode, t. y. romėniškajame laikotarpyje, lauke buvo laidojama pilkapiuose, kurie yra sunaikinti. XIV–XV a. kapinyne vėl laidoti mirusieji su įkapėmis. Vėlesnio laikotarpio radiniai ir jų fragmentai liudija apie intensyvų šios vietovės apgyvendinimą iki XX a. II pusės.

Mokslinė archeologijos komisija 2018 m. balandžio 17 d. posėdyje svarstė D. Petrulio Lakštingalų k. (Naujamiesčio sen., Panevėžio r.) kapinyno teritorijos archeologinių žvalgymų ir žvalgomųjų archeologinių tyrimų 2017 m. ataskaitą. Jos pagrindu siūloma spėjamam kapinynui suteikti teisinę apsaugą ir įrašyti į LR kultūros vertybių registrą.

Dovilas Petrulis, vyresnysis muziejininkas.

Dovilo Petrulio nuotraukos.