Miesto erdvėse – paroda „Panevėžio gatvės: žmonės, įvykiai, vaizdai“

2018-01-02

2018 metais minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. Tai itin reikšminga sukaktis. Tokia proga labiau prisimename praeitį, Lietuvos istorijos svarbesnius ir mūsų valstybei lemtingus įvykius. Panevėžio kraštotyros muziejus pasitikdamas šiuos jubiliejinius metus ir siekdamas paskatinti labiau domėtis savo miestu, jo istorija ir kultūra, 2017 m. gruodžio 28 d. pristatė lauko parodą viešose miesto erdvėse „Panevėžio gatvės: žmonės, įvykiai, vaizdai“. Tai pirmoji ilgalaikė muziejaus paroda, eksponuojama miesto gatvėse ir aikštėse. Ji prieinama visiems miesto bendruomenės nariams, nes ne visi turi galimybę aplankyti muziejų.

Kiekvienas namas, gatvė, aikštė, medis, paminklas mena istoriją, todėl ir lauko paroda sumanyta kaip tęstinis projektas, kurį būtų galima tęsti ne vienerius metus, nes vienu metu parengti parodą apie visus su istorija susijusius objektus nėra galimybių. Šiais metais įgyvendintas pirmas projekto etapas, kurio metu atrinkta vaizdinė medžiaga, parašyti tekstai, sumaketuoti bei pagaminti ir įrengti trys parodos stendai keliose miesto viešose erdvėse: Kranto gatvėje prie seniausio miesto pastato (Kranto g. 21), Vasario 16-osios gatvėje šalia Kraštotyros muziejaus ir Nepriklausomybės aikštėje prie Švč. Trejybės bažnyčios. Kodėl pasirinkta pirmuosius stendus įrengti būtent šiose gatvėse ir aikštėje?  Kranto gatvėje yra seniausias išlikęs miesto pastatas statytas 1614 m., kuriame buvo Upytės pavieto archyvas. Vasario 16-osios gatvė yra viena iš seniausių ir susijusi su daugeliu žymių asmenybių, joje išlikę nemažai senų pastatų, čia yra Kraštotyros muziejus, kuris įsikūręs dar XIX a. pabaigoje Tado Anupro Moigio statytuose namuose. Nepriklausomybės aikštė susijusi su švietimo istorijos pradžia Panevėžyje, kada XVIII a. įsikūrę mieste vienuoliai pijorai, atidarė pirmąją vidurinę mokyklą – kolegiją.

Ekspoziciniuose stenduose atspaustos fotografijos, kuriose atsispindi carinės Rusijos, vokiečių okupacijos pirmojo pasaulinio karo metu, Pirmosios Lietuvos respublikos bei sovietinės okupacijos laikotarpių gatvių, miesto švenčių, namų, čia gyvenusių ir  dirbusių žymesnių miesto žmonių vaizdai. Sename 1933 metų miesto plane, kuris yra  visų trijų gatvių stenduose, pažymėti parodos objekai, kurių istorija aprašoma tekste (lietuvių ir anglų kalba).

Parodoje naudoti spaudiniai ir fotografijos ne tik iš Panevėžio kraštotyros muziejaus, bet ir iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos literatūros ir meno archyvo, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, Algirdo Gedeikio, Henriko Grinevičiaus ir Algimanto Miškinio kolekcijų.

Kad paroda puoštų miestą ir džiugintų žmones, prireikė daugelio žmonių pastangų. Vaizdinę ir informacinę medžiagą pateikė Istorijos skyriaus darbuotojai ir idėjos sumanytojas muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, projektą vykdė Donatas Juzėnas, dizainą kūrė ir maketavo Giedrė Stasevičienė, į anglų kalbą vertė Benigna Skalauskienė, konsultavo Panevėžio kolegijos dėstytoja Ermina Čižienė.

Projektą rėmė Panevėžio miesto savivaldybė, gamybos ir įrengimo darbus atliko UAB „RK GILDIJA“.

Lauko parodos projektas bus tęsiamas, kitais metais numatoma įrengti stendus Laisvės aikštėje ir Respublikos gatvėje.

 Donatas Juzėnas

Fotografijos galerijoje parodos „Panevėžio gatvės: žmonės, įvykiai, vaizdai“ pristatymo akimirkos. 

Gedimino Kartano nuotraukos.