S. Saladūnas. Iš serijos „Paskutiniai Balčių kaimo gyventojai“

Muziejaus rinkinius praturtino fotomenininkų darbai

2021-02-01

 

Panevėžio kraštotyros muziejaus, kaip ir visų kultūros įstaigų, karantino metu durys užvertos. Bet muziejininkams nei darbo, nei iššūkių netrūksta. Per praėjusius metus ne tik baigtos rengti naujosios ekspozicijos, bet ir sukurta daug skaitmeninio turinio, kuris lankytojams pasiekiamas internetu, neišeinant iš savo namų. Pernai buvo parengtos devynios naujos virtualios parodos, taip pat suskaitmeninta ir paviešinta viena anksčiau parengta kilnojamoji paroda. Gavus finansavimą sukurti devyni trumpi žymias Panevėžio krašto asmenybes, su jomis susijusias vietas ir muziejuje saugomus eksponatus pristatantys filmukai. Visa tai galima rasti muziejaus svetainėje.

 

Karantino metu daugiau laiko liko rinkinių kaupimo ir tvarkymo darbams. Per 2020 m. surinkti, aprašyti ir į muziejaus rinkinius priimti 2165 nauji eksponatai. Ypač įdomiais ir vertingais eksponatais pasipildė Fotografijos rinkinys.

 

Buvo aprašytos ir į fondus priduotos anksčiau į muziejų patekusios dvi stiklo negatyvų kolekcijos. Pirmoji – tai tarpukario Subačiaus fotografo Povilo Šinskio užfiksuoti daugiausia šeimos ir bičiulių atvaizdai, miestelio kultūrinio ir visuomeninio gyvenimo akimirkos. Antrojoje – Lenkų gimnazijos moksleivio Vitoldo Kovalevskio užfiksuotos lenkų bendruomenės prieškario aktualijos: reportažas iš gimnazijos pastato statybos, gimnazistai su mokytojais, orkestras su vadovu I. Domarku, lenkų ugniagesiai ir panašios.

 

Į sovietmečio Panevėžį nukelia bene labiausiai anuomet pripažinto miesto portretisto, ilgamečio „Astros“ ateljė fotografo Balio Kondroto nuotraukos. Jas muziejui dovanojo dukra Audrutė Kondrataitė-Klimienė. B. Kondrotas daug kartų yra pelnęs prizines vietas įvairiuose miesto ir respublikos fotografijų konkursuose, labai gaila, kad parodinio formato nuotraukos nebuvo išsaugotos.

 

Praėjusiais metais muziejui dosnus dovanomis buvo asmeninį jubiliejų šventęs fotomenininkas Saulius Saladūnas. Jis perdavė saugoti 2015 m. eksponuotos parodos „Matomas, esamas – nematytas Panevėžys“ medžiagą (nuotraukas ir skaitmeninius vaizdus), jos pagrindu parengta virtuali paroda. Dovanojo ir pluoštelį savo ankstyvųjų, dar Panevėžio fotoklubo laikus menančių nuotraukų. Tai aštuntajame dešimtmetyje sukurtos ir atspausdintos parodinio formato fotografijos bei Panevėžio menininkų – skulptorių Algimanto Vytėno, Alfrido Pajuodžio, dailininkų Irenos Milaševičiūtės, Gintauto Šveikausko, grafiko Povilo Šiaučiūno, tekstilininkės Lilijos Eugenijos Jasiūnaitės, keramiko Rimanto Skuodžio – devinto dešimtmečio portretai. Ypač mąslios, akimirkai sustabdytą gyvenimo tėkmę pagavusios serijos „Paskutiniai Balčių kaimo gyventojai“ fotografijos, išdykėliški, bet kartu ir svajingi berniūkščiai nuotraukoje „Būsimieji žvejai“.

 

Fotografijos rinkinį praturtino ir Reginos Bandzienės dovanotos jos vyro, šviesios atminties fotomenininko Algimanto Bandzos (1936–1992) devinto dešimtmečio parodinio formato nuotraukos. A. Bandza buvo gydytojas, dirbo Panevėžio kūdikių namuose. Tad ir į objektyvo akiratį dažnai pakliūdavo šių namų auklėtiniai, kolegos medikai. Fotografuodavo gamtoje, renginiuose, pro objektyvo akį žvalgėsi ir į miesto erdves. Labiausiai iš kitų to laiko miesto fotomenininkų jis išsiskyrė tuo, kad darydamas nuotraukas taikydavo įvairias, viename kūrinyje net kelias technikas, dažnai naudojo soliarizaciją (kai ilgai šviesos veikiamas negatyvinis atvaizdas virsta pozityviniu).

 

Šios į muziejų patekusios fotografijos – tai laikmečio dokumentai. Ne tik savo turiniu, tuo, kas jose užfiksuota, įamžinta. Sidabro atspaudai yra vis retesni ir vis didesnę vertę įgaunantys eksponatai.

  

 

Nuotraukos:

1. Saulius Saladūnas. Iš serijos „Paskutiniai Balčių kaimo gyventojai“.

2. Saulius Saladūnas. Iš serijos „Paskutiniai Balčių kaimo gyventojai“.

3. Saulius Saladūnas. Būsimi žvejai III. 1978 m.

4. Algimantas Bandza. Be pavadinimo.

5. Algimantas Bandza. Be pavadinimo.

6. Algimantas Bandza. Nemuno ir B. Grigo (dabar Parko) gatvių sankryža. 1985 m.

 

 

Istorijos skyriaus vedėja dr. Zita Pikelytė

 

 

Atgal