NAUJA PARODA! „Vieno eksponato paroda: Monetų lobis“

2018-09-13

Nuo rugsėjo 7 d. Panevėžio kraštotyros muziejaus ekspozicijoje „Upytės bajorai“ (Kranto g. 21) veikia ciklo „Vieno eksponato paroda“ antroji trumpalaikė paroda „Monetų lobis“.

Monetų lobis sudarytas iš 250 monetų, iš jų 50 restauruotos. Tarp monetų dominuoja Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero (valdė 1648–1668 m.) laikais Vilniuje kaldintos lietuviškos monetos, bet yra ir lenkiškų, kaldintų Lenkijos Karalystės miestų kalyklose. Didelė monetų dalis sunkiai identifikuojama. Visos monetos smulkios – šilingai, kaldintos iš bilono lydinio (varis su nedidele sidabro priemaiša). Šilingas – Lenkijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Abiejų Tautų Respublikos sidabrinė (XVI a.) ir varinė (XVII a.) monetos.

Lobio patekimo į Panevėžio kraštotyros muziejų laikas ir aplinkybės nežinomi. Pirmą kartą monetos muziejaus dokumentacijoje užfiksuotos 1976 metais.

1652 m. Vilniuje veikė monetų kalykla. LDK žemės iždininkas Mikalojus Gedeonas Trizna kalyklos administratoriumi paskyrė Motiejų Vorbeką-Letovą (1593–1663 m.). Monetų spaudų raižytoju ir prabuotoju dirbo Johanas Trilneris. Praėjus keturiems mėnesiams, kalykla buvo išnuomota žydams Jokūbui Moižešavičiui ir Levkai Faitelavičiui. Po žemės iždininko M. G. Triznos mirties (1652 m.) naujasis žemės iždininkas Vincentas Aleksandras Gosievskis perėmė iš žydų prastai dirbusią kalyklą ir grąžino administruoti M. Vorbekui-Letovui.

1653 m. pradžioje Vilniuje prasidėjo maro epidemija ir mirus keletui darbuotojų kalykla laikinai buvo uždaryta. Maro epidemija užsitęsė iki 1654 m. Atnaujinti monetų kaldinimą sutrukdė jau tų pačių metų gegužės mėnesį prasidėjęs karas su Rusija, pagrindinės lėšos jam finansuoti buvo dengiamos iš LDK iždo. Netrukus 1655 m. prasidėjo karas ir su Švedija.

Teigiama, kad monetų kalykla veikė ne vienoje vietoje. Didžiojo kunigaikščio pilies malūne (karališkajame), stovėjusiame netoli Valdovų rūmų, buvo gaminama valcuota skarda. Iš ten skarda ar ruošiniai su valcais atspaustomis monetomis buvo vežami į pagrindinę kalyklą, galėjusią veikti Valdovų rūmuose ar Žemutinės pilies teritorijoje, arba į senąją monetų kalyklą Vokiečių gatvėje.

Vilniaus monetų kalykla 1652 m. kaldino 6 nominalų monetas – dvidenarius, šilingus, grašius, pusantrokus, trigrašius ir šešiagrašius. Šios LDK monetos savo mase, praba, dizainu ir nominalais skyrėsi nuo lenkiškų. Monetų kiekiai, išskyrus šilingus, buvo nedideli: šilingų galėjo būti nukaldinta nuo 9 iki 12 mln. vnt. (1652 m. – 7–9 mln., 1653 m. – 1,75–2,25 mln.); dvidenarių ir grašių – po 250–350 tūkst. vnt.; pusantrokų – 125–175 tūkst. vnt. 1660–1666 m. lietuviškos monetos buvo kaldinamos net šešiose kalyklose.

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero 1652–1653 m. kaldintose monetose, išskyrus pusantrokus, dominuoja LDK herbo raitelio figūra. Ji panaši į Zigmanto Vazos monetų raitelį. Nuo 1660 m. traktavimas kiek pakito. Raitelis vaizduojamas tiek su skydu, tiek be jo, kartais žirgas puošiamas gūnia.

Paroda „Monetų lobis“ veiks iki spalio 26 dienos.

Vyresnysis muziejininkas Emilis Jocius