Nepamirškime ‒ iš jų buvo atimta teisė gyventi

2021-07-09

Birželis – skaudžių minėtinų įvykių kupinas mėnuo. Tikiuosi, kad mes, panevėžiečiai, niekada nepamiršime keturių Panevėžio ligoninės chirurgų ir medicinos sesers bei trijų miesto gyventojų, žiauriai sovietų nukankintų 1941 m. birželio 25 d. NKVD rūsyje, ir devyniolikos įvairaus amžiaus Panevėžio apskrities gyventojų, nužudytų prie Cukraus fabriko. Šie įvykiai buvo užfiksuoti nuotraukose, kurios, bijant represijų, ilgą laiką slėptos neįtikėtiniausiose vietose. Atgavus nepriklausomybę žmonės išdrįso iš įvairiausių slėptuvių ištraukti kruopščiai saugotus įkalčius. Priklausomai nuo to, kur nuotraukos slėptos, jos į Panevėžio kraštotyros muziejų pateko labai įvairios būklės: vienos beveik nenukentėjusios, kitos pageltusios, trečios drėgmės ir pelėsio pakenktos.

Praėjusią savaitę į muziejų atėjusi moteris atnešė pluoštelį nuotraukų – gal sudomins? Peržiūrėjus jas paaiškėjo, kad tai itin retos karo metų fotografijos. Jos buvo paslėptos moters tėvų namuose po vonia ir rastos remontuojant butą jau po tėvų mirties. Apie šias nuotraukas tėvai niekada dukroms neužsiminė. Kas ta moteris ir kokios nuotraukos taip ilgai ir kruopščiai slėptos, o vėliau gal net buvo užmirštos?

Nuotraukas atnešusi panevėžietė Vitalija Karaliūnaitė-Naruševičienė nedaug galėjo papasakoti apie savo tėčio Jono Karaliūno karo tarnybą 1941–1944 m., tačiau kitoje nuotraukų pusėje jų savininkas dailiai buvo užrašęs datą ir įvykį ar kokia proga ir kur fotografuota: Panevėžio bataliono karių išlydėtuvės į rytus 1941 m. spalį, tarnybos draugai 1941–1943 m. Trijose Povilo Meškelės nuotraukose – Lietuvos vietinės rinktinės karių sutikimas Eišiškėse 1944 m. balandžio 15 d. Yra ir trys Jono Žitkaus nuotraukos, kuriose užfiksuotos raudonojo teroro aukos Panevėžyje: atkasti 1941 m. birželio 25 d. sovietų prie Cukraus fabriko nužudytų žmonių kūnai, aukų laidotuvių procesija Ramygalos gatvėje, bendra kapo duobė Kristaus Karaliaus katedros kapinėse.

Prie Cukraus fabriko buvo nužudytas ir Jono Karaliūno jauniausiasis brolis Vincas. Tuomet jam buvo vos aštuoniolika metų. Vitalija Naruševičienė negalėjo pateikti daugiau informacijos apie dėdę Vincą, todėl kartu į muziejų pakvietė ateiti ir pusseserę Rimutę Zakarevičiūtę-Aleliūnienę, Adelės Karaliūnaitės dukrą, kuri atnešė kelias Vinco Karaliūno jaunystės nuotraukas bei šį tą papasakojo apie Karaliūnų šeimą.

Dvi Vinco nuotraukos į muziejų buvo patekusios ir anksčiau – su Miežiškių fotografo Vinco Firinausko kolekcija, deja, tuomet vaikinas nebuvo atpažintas. Vienoje nuotraukoje Vincas – elegantiškas jaunuolis, pozuojantis fotografo ateljė prie galbūt neseniai įsigyto dviračio, kitoje stovi trys pasitempę kostiumuoti vaikinai – Vincas su dviem draugais. Gal ateityje paaiškės ir jų pavardės bei likimai. Dar vienoje nuotraukoje užfiksuota gausi Karaliūnų šeima, kurios centre sėdi balta skarele ryšinti mama ir dėdė (veikiausiai jos brolis), tėvas jau buvo miręs.

Ūkininkai Rozalija ir Juozas Karaliūnai gyveno Panevėžio apskrityje (nė viena pateikėja negalėjo tiksliai įvardyti kaimo – gal Kuzmiškio, gal Bajoriškio). Juozas Karaliūnas kurį laiką buvo išvykęs uždarbiauti į JAV, vėliau grįžo pas Lietuvoje likusią šeimą. Karaliūnų šeimoje augo šeši broliai – Boleslovas (žuvo per karą, palaidotas Šančių kapinėse Kaune), Juozapas, Bronius, Kazimieras, Jonas, Vincas ir trys seserys – Bronislava, Adelė ir Veronika.

Kodėl ir kokiomis aplinkybėmis sovietai suėmė ir nužudė Vincą Karaliūną, tikėkimės, pavyks išsiaiškinti ieškant informacijos archyvuose bei toliau bendraujant su giminėmis – abi moterys pažadėjo nuoširdžią pagalbą.

Po karo grįžus sovietams, visai šeimai teko slapstytis. Joną persekiojo saugumo struktūros, jis buvo suimtas, tačiau vėliau byla nutraukta. Jis baigė Klaipėdos žemės ūkio technikumą, vedė iš Prienų kaimo (Šilalės r.) kilusią Eleną Ivanauskaitę, dirbo veterinarijos felčeriu Raseinių, Jurbarko rajonuose. Nuo 1969 m. gyveno Kaune. Mirė 1987 m. birželio 7 d.

Nuoširdžiai dėkojame Vitalijai Naruševičienei ir Rimutei Aleliūnienei už muziejui dovanotas vertingas, sudėtingą istorijos tarpsnį atspindinčias ir kraupius 1941-ųjų birželio įvykius liudijančias nuotraukas. Gyvendami jau laisvoje tėvynėje nepamirškime tų, iš kurių buvo atimta laisvė gyventi. Ir tų, kurie rizikuodami savo gyvybe, fiksavo ir saugojo žiaurių sovietų nusikaltimų įkalčius – už šias nuotraukas fotografas Jonas Žitkus penkerius metus praleido Macikų kalėjime, dar penkerius – Sibiro lageriuose.

Zita Pikelytė,

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja

Nuotraukos:

1. Raudonojo teroro aukų Panevėžyje laidotuvių procesija Ramygalos gatvėje. 1941 m. birželio 29 d. J. Žitkaus nuotrauka.

2. Panevėžio bataliono karių išlydėtuvės į rytus. 1941 m. spalis.

3. Lietuvos vietinės rinktinės karių sutikimas Eišiškėse. 1944 m. balandžio 15 d. P. Meškelės nuotrauka.

4. Lietuvos vietinės rinktinės karys Jonas Karaliūnas (trečias iš kairės) su tarnybos draugais. Eišiškės, 1944 m. balandžio 18 d. P. Meškelės nuotrauka.

5. Karaliūnų šeima 1937 m. Pirmas iš dešinės stovi Jonas, antras – Vincas.

6. Vincas Karaliūnas. 1939 m. V. Firinausko nuotrauka.

7. Vincas Karaliūnas (pirmas iš dešinės) su draugais. 1939 m. V. Firinausko nuotrauka.