Nuo spalio 1 d. startuoja kultūros pasas

2018-09-27

2018 m. liepos mėnesį Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su Švietimo ir mokslo ministerija, paskelbė konkursą kultūros paso paslaugų atrankai. Kultūros pasas – priemonė visų Lietuvos mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems atitinkamas kultūros ir meno paslaugas. Panevėžio kraštotyros muziejaus specialistai konkursui pateikė paraišką, pristatydami septynias edukacines programas: „Siūlai, siūlai, susivykit“, „Perku – parduodu – dykai atiduodu“, „Kaip augalai pasaulį užkariavo“, „Išgirsk miško pasaką“, „Nuo piemenėlio iki muzikontėlio“, „Vienu balsu“, apžvalginė ekskursija „Nepriklausomybės ženklai Panevėžyje“. Visos išvardintos edukacinės programos atitiko moksleivio kultūros paso koncepcijoje numatytus atrankos kriterijus.

Edukacinė programa „Siūlai, siūlai, susivykit“ supažindina su tradicinio tautinio kostiumo istorija, etninių regionų skirtumais. Programos dalyviai sužino audinių atsiradimo paslaptis, pamato audimo raštų ir spalvų grožį bei įvairovę. Atlikę praktinę užduotį, kuri skatina parodyti, kad kiekvienas yra gabus ir ypatingas, gali pasidžiaugti savo rankų darbo lėle.

Programoje „Perku – parduodu – dykai atiduodu“ susipažinsite su senaisiais ilgio, tūrio, ploto matavimo vienetais, naudotais iki XX a. vidurio. Tai aktyvi, linksma ir veiksmo kupina edukacinė programa, kurios metu dalyviai matuoja, sveria, skaičiuoja ir net patys tampa matavimo prietaisais.

„Nepriklausomybės ženklai Panevėžyje“ – ekskursija, kurios metu išgirsite miesto įkūrimo istoriją, aplankysite svarbiausias miesto kultūros bei švietimo įstaigas, susipažinsite su saugomais kultūros paveldo objektais, įsiminsite čia gyvenusius žymius asmenis, suvoksite, kokie istoriniai įvykiai sąlygojo jų veiklą.

Minėdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, parengėme edukacinę programą „Vienu balsu“. Joje prisimename svarbiausius istorinius faktus ir įvykius, sužinome, kokie valstybingumo simboliai yra seniausi ir reikšmingiausi. Programos pabaigoje – saldi pramoga – užduotis kiekvienam Vyčio ženklu papuošti meduolį, o paskui galima juo ir pasimėgauti.

Lietuvių kalboje žodis „groti” turi ir žaidimo, ir laimės mėginimo reikšmes. Kad galėtų groti, žmogus kūrė muzikos instrumentus iš paprasčiausio šiaudo, plunksnos, kelmo ar lentos. Garsais sudėliota melodija žmogaus norėta ne tik pamėgdžioti gamtos garsus, bet ir perduoti žinią, susisiekti su anapusiniu protėvių pasauliu, išreikšti liūdesį, džiaugsmą, linksmintis ir kitus palinksminti. Edukacinėje programoje „Nuo piemenėlio iki muzikontėlio“ susipažinsite su lietuvių liaudies instrumentais, patirsite, kaip gimsta garsas, kursite, žaisite, improvizuosite.

„Išgirsk miško pasaką” – edukacinė programa, kuri įveda į gamtos pasaulį, supažindina, kaip senovėje žmonės bendravo su gyvąja aplinka. Mintimis lankytojai nusikelia į mišką, mokosi iš sėklų pažinti medžius, susipažįsta su ten gyvenančiais žvėrimis ir paukščiais, su jų prisitaikymo ypatybėmis. Išgirstos paukščių giesmės – mįslės, kurias teks įminti ir nustatyti, kokio paukščio balsą girdėjote, pabandyti jį pamėgdžioti. O trumpiau – visi kartu seksime žalią pažinimo pasaką.

Senajame pasaulėvaizdyje žmogaus santykis su gamta buvo labai glaudus: žmogus neskyrė savęs iš gamtinės aplinkos, jautė sakralinį ryšį su gamtos objektais. Ilgaamžės kultūros raidoje keitėsi senovės lietuvių pasaulėvaizdis. Edukacinė programa „Kaip augalai pasaulį užkariavo“ paskatins pažvelgti į mus supantį augalų pasaulį kitomis akimis. Edukacinėje programoje aiškinsimės gamtos paslaptis: pažinsite augalus iš sėklų, dalyvausite uoslės lavinimo mankštoje, išmoksite nustatyti medžių amžių.

Panevėžio kraštotyros muziejaus edukatoriai mokytojus ir per vasarą paūgėjusius moksleivius sveikina su prasidėjusiais naujaisiais mokslo metais ir kviečia į edukacinius užsiėmimus. Registruotis galima nuo spalio 1 dienos.

Atgal