SU 519-UOJU GIMTADIENIU, PANEVĖŽY!

2022-09-07

 

Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras 1503 metų rugsėjo 7 d. donacijos aktu, surašytu Vilniuje, Ramygalos bažnyčiai ir jos klebonui dovanojo žemių plotą tarp Nevėžio ir Lėvens upių. Kartu iškėlė sąlygą, kad nurodytoje vietoje būtų pastatyta katalikų bažnyčia.

 

Istorikė Ona Maksimaitienė, ilgai ieškojusi istorijos šaltiniuose Panevėžio vardo, jo nerado, bet nustatė, kad vietovė, iš kurios išaugo Panevėžys, pirmą kartą paminėta 1503 m.

 

Aleksandro Jogailaičio raštas yra seniausias dokumentas apie Panevėžio pradžią, tad remiantis istorijos moksle priimta tradicija, jo surašymo data laikytina Panevėžio įkūrimu.

 

1994 m. Panevėžio miesto taryba rugsėjo 7-ąją paskelbė Panevėžio miesto diena ir priėmė sprendimą ją minėti kasmet.

 

Dabartinis Panevėžio herbas – sidabriniame skydo lauke raudonų plytų pastatas, simbolizuojantis miesto vartus – Prezidento dekretu patvirtintas 1993 m. gegužės 11 d. Herbo etalono autorius – Arvydas Každailis. Panevėžio miesto herbe vaizduojamas 1812 m. miesto antspaudo fragmentas.

 

Nuotr. Irena Vabalienė. Gobelenas „Panevėžio miestui 500“, 2003. Linas, sintetika. 115 ×115.

 

Atgal