Tradicine konferencija paminėta Baltijos kelio ir Juodojo kaspino diena

2021-08-27

 

2021 m. rugpjūčio 23 d. Panevėžio kraštotyros muziejus kartu su Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešąja biblioteka jau keturioliktąjį kartą surengė konferenciją, skirtą Juodojo kaspino dienai ir Baltijos keliui paminėti. Šių metų tema buvo „Istorijos pasakojimai: nuo faktų iki interpretacijų“.

 

Kaip ir kasmet, pirmoji konferencijos dalis vyko paskutiniojo Nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio tėviškėje Zaosės vienkiemyje. Renginį patriotinėmis dainomis pradėjo dainuojamos poezijos kūrėja ir atlikėja Ilona Papečkytė, susirinkusiuosius sveikino Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, bibliotekos direktorė Jurgita Bugailiškienė.

 

Pirmasis konferencijos pranešimas buvo skirtas 1941 m. birželio sukilimo 80-mečiui paminėti. Jį perskaitęs istorikas dr. Dainius Noreika akcentavo sukilimo vertinimo istoriografines problemas, analizavo socialines prielaidas, genezę, tikslus, dalyvių sudėtį. Ypatingą dėmesį skyrė sukilimo ryšio su ankstesniais, vienalaikiais ir vėlesniais Lietuvos visuomenės raidos procesais analizei, aptarė santykį su kitais Antrojo pasaulinio karo reiškiniais (kolaboravimu su vokiečiais ir Holokaustu), pokario partizanine kova.

 

Išklausę pranešimą renginio dalyviai vaišinosi tradicine gilių kava po ministro ąžuolu, apžiūrėjo Panevėžio kraštotyros muziejaus parengtą parodą „Septyni“.

 

Antroji konferencijos dalis vyko atsinaujinusiame Panevėžio kraštotyros muziejuje. Sveikinimo žodį tarė Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas ir muziejaus direktorius dr. Arūnas Astramskas, linkėdami įdomių pranešimų ir prasmingos diskusijos.

 

Lietuvos istorijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Čepaitienė savo pranešime „Pokyčiai Europos istorijos politikoje ir ką jie reiškia Lietuvai?“ aptarė istorijos politikos raidą pokarinėje besivienijančioje Europoje ir Holokausto naratyvo iškilimo prielaidas nacionaliniame (Vokietija), europietiškame (Europos Sąjunga) ir globaliajame lygmenyse. Šis kontekstas labai svarbus, norint giliau suvokti Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus vykstančius istorinės atminties „karus“ – dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos atminimo lentelių, dėl Birželio sukilimo vertinimų, dėl tiesioginio ar netiesioginio lietuvių dalyvavimo Holokauste ir t. t.

 

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas dr. Rimvydas Laužikas pristatė paveldo ir istorijos mokslo žinių komunikaciją, atkreipė dėmesį į tai, kaip paveldo institucijų kuriami pasakojimai skirtingai veikia įvairias tikslines auditorijas, kaip konstruojami ir kaip veikia paveldą ir istorijos mokslo žinias perteikiantys pranešimai.

 

Buvęs mokytojas Juozas Brazauskas kalbėjo apie istorinės atminties išsaugojimo problemą, atkreipė dėmesį į mokyklinės kraštotyros vietą ugdymo procese ir jos reikšmę pilietiniam ugdymui.

 

Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos narys Vytenis Bagdonas aptarė galimybes kiekvienam iš mūsų kurti savo giminės istoriją, remiantis genealogijos šaltiniais ir genetika, apžvelgė istorinės atminties perdavimo svarbą ateities kartoms.

 

Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto doktorantas Evaldas Vilkončius supažindino su statybos inžinieriaus Antano Gargaso, 1931–1940 m. užėmusio Panevėžio miesto statybos inžinieriaus pareigas ir projektavusio tiek privačius, tiek ir visuomeninius pastatus, kūryba. Jo indėlis į Panevėžio architektūros raidą matomas ir šiandieniniame Panevėžyje, deja, ne visi pastatai buvo išsaugoti.

 

Pabaigoje pranešėjai buvo pakviesti į diskusiją, į kurią aktyviai įsitraukė ir konferencijos dalyviai, tuo parodydami, kad visuomenę domina šalyje ir pasaulyje vykstantys procesai ir komunikavimo būdai, kad aktualu juos perprasti, nepasiklysti tarp įvairių faktų interpretacijų, atskirti istorinę tiesą nuo dezinformacijos. Diskusijoje profesorius R. Laužikas akcentavo, kad siekiant išsaugoti istorinę atmintį, istorijos mokslų specialistai turi remtis faktais ir argumentais, ne emocijomis. Tokią pat mintį savo pranešime išsakė ir dr. D. Noreika. Jo teigimu, reikia padėti visuomenei suprasti, kad istorija nėra parasta, ir ne į visus klausimus galima atsakyti paprastai. Išgirdus vieną ar kitą faktą, reikėtų pasiklausti savęs: o kaip atrodo iš kitos pusės žiūrint? Istorija ne visada būna graži. Jeigu bandysime slėpti dalį istorijos, tai kuo mes skirsimės nuo režimo, kuris buvo iki Kovo 11-osios, propaguotojų ir vykdytojų. Požiūris į istoriją turi būti atviras ir turime suprasti, kad karo ir pokario metais žmonės vienaip ar kitaip elgėsi ekstremaliose situacijose, kad ir juos veikė propaganda, įvairūs stereotipai.

 

 

Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresn. muziejininkas Emilis Jocius

 

 

Gedimino Kartano nuotraukose:

1. Pranešimą skaito dr. Dainius Noreika

2. Pranešimą skaito profesorius dr. Rimvydas Laužikas

3. Diskusijos dalyviai

4. Konferencijos pranešėjai su muziejaus direktoriumi dr. Arūnu Astramsku

 

 

Atgal