„Vasaros eksponatas“: Rugiapjūtė

2022-08-08

Vasara – ne tik pramogų, bet ir sunkių darbų metas. Vienam jų – rugiapjūtei – buvo kruopščiai ruošiamasi: iki jos reikėdavo užbaigti šienapjūtę ir mėšlavežį, išvalyti klojimą, sutvarkyti darbo įrankius, sukviesti talkininkus, pasiruošti aprangą ir maisto bei alaus pabaigtuvėms.

Rugiapjūtei naudoti trys pagrindiniai įrankiai: pjautuvas (naudotas nuo VI a. pr. Kr. iki XX a. vidurio) arba trumpakotė dalgelė ir trumpakotis grėblelis. Pjautuvais javus kirsdavo ir moterys, jų randama žalvario amžiaus moterų palaidojimuose. Kertant javus pjautuvais, nė viena varpa nelikdavo dirvoje. Ilgiausiai pjautuvus naudojo smėlėtose kalvose javus auginę rytų aukštaičiai ir dzūkai.

Vėliau atsirado trumpakotės dalgelės ir grėbleliai. Jais javus kirsdavo vidurio ir šiaurės Lietuvos, taigi, mūsų krašto žemdirbiai. Pjovėjai dešine ranka laikydavo dalgelę, o kairiojoje rankoje – grėbliuką javams palenkti. Moterys nukirstus javus pakeldavo, surišdavo pėdus ir sustatydavo juos į gubas.

Pirmasis pėdas parastai būdavo supjaunamas mažas, perrišamas juosta arba javų pyne ir iškilmingai talkininkų parnešamas į namus. Šeimininkai jį priimdavo kaip svečią ar gaspadorių, padėdavo garbingiausion namų vieton – krikštasuolėn – laukti kitų metų derliaus. Toks gaspadorius garantuodavo skalsą namams. Naujo derliaus javus ūkininkai šventindavo bažnyčioje per Žolines, Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Sunkiai pelnyta duona tikrai yra šventa.

Nuotraukose iš eilės:

Šiaudinė skrybėlė. XX a. 4-5 deš. Kupiškio r.

Drobiniai marškiniai. XX a. 3-4 deš. Miežiškių apyl., Panevėžio r.

Pjautuvas. XX a. pr. Naujamiesčio apyl., Panevėžio r.

Grėblelis javams pakelti. XX a. 3-4 deš. Valdaikių k., Radviliškio r.

Rugiapjūtė Jauniūnų (Subačiaus vlsč.) kaime. Apie 1936 m. P. Šinskio nuotrauka.

Rugiapjūtė Paežerio dvaro laukuose. Panevėžio apskr., apie 1936 m.