Vieno žmogaus energija – tūkstančiams

2019-01-04

Panevėžio kraštotyros muziejui dovanotas 1966–2001 m. veikusio Panevėžio lėlių teatro nuotraukų archyvas ir dokumentai, liudijantys šio teatro pasiekimus, reikšmę tuometinėje Lietuvos ir tarptautinėje lėlių teatrų aplinkoje. Šio teatro įkūrėjai ir puoselėtojai – Albertas Stepanka (1920–1998) ir Julė Blėdytė-Stepankienė (1927–2016).

Dovanotose fotografijose užfiksuotos Alberto Stepankos gyvenimo ir veiklos akimirkos: šeimos fotografijos, spektaklių scenovaizdžiai, paties rankomis kurtos lėlės, teatro kolektyvo, gastrolių Lietuvoje ir užsienyje akimirkos, įvairių švenčių mažiesiems, kurių tradicijas per daugelį veiklos metų suformavo A. Stepankos vadovaujamas teatras, fragmentai. Ankstyviausia gauto archyvo nuotrauka siekia 1923 metus, kurioje fotografo J. Trakmano būsimasis dailininkas užfiksuotas trejų metų. J. Žitkaus fotografija fiksuoja Panevėžio valstybinės berniukų gimnazijos laikus (1940 m.). Daugumos fotografijų iš Lėlių teatro spektaklių autorius, buvęs teatro aktorius – Vytautas Juškevičius.

Albertas Stepanka, 1951 m. baigęs scenografijos studijas Lietuvos valstybiniame dailės institute, pakviestas režisieriaus Juozo Miltinio, grįžo į gimtąjį Panevėžį ir 1951–1966 m. dirbo Panevėžio dramos teatro dailininku. Taip pat sukūrė keletą scenografijų Kauno dramos ir Kauno muzikiniame teatre.

1966 m. kartu su žmona aktore ir režisiere Jule Blėdyte-Stepankiene įkūrė Panevėžio lėlių teatrą, kuris veikė 1966–2001 metais. Per 35-erius gyvavimo metus (po dailininko mirties, 1998 m., pagrindinius teatro rūpesčius perėmė jo bendražygė kūryboje ir gyvenime J. Blėdytė-Stepankienė) teatras keitė statusą ir pavadinimą: 1970 m. teatrui suteiktas Lėlių liaudies teatro, 1972 m. – Muzikinio lėlių liaudies teatro vardas, nuo 1996 m. pavadintas Panevėžio savivaldybės vaikų kaukių teatru.

Savo veiklą teatras pradėjo pastate, kuriame iki 1967 m. veikė Panevėžio dramos teatras (Respublikos g. 77). Kaip prisimena buvę aktoriai, teatro aplinka alsavo legendinio režisieriaus Juozo Miltinio dvasia, kūrybiniu azartu, buvo kupina teatro paslapties. Tai įkvėpė aktorius ir kartu įpareigojo.

Teatro, kuriam vadovavo A. Stepanka, gyvavimo metais buvo pastatyti 38 lėlių spektakliai. Teatras ne kartą pelnė laurus sąjunginiuose (tuo metu – Tarybų Sąjunga) ir respublikiniuose lėlių teatrų festivaliuose. Spektaklius matė Bulgarijos, Čekijos, Jugoslavijos, Šiaurės Korėjos, Vengrijos, Vokietijos jaunieji žiūrovai. Kai kurie spektakliai buvo vaidinami ne tik lietuvių, bet ir rusų, anglų, net esperanto kalbomis.

1974 m. Albertas Stepanka kaip dailininkas scenografas buvo priimtas į Tarptautinės lėlių teatrų sąjungos (Union Internationale Marionette, trumpiau – UNIMA) narius.

Ne viena panevėžiečių karta užaugo besidžiaugdama šio teatro rengiamomis tradicinėmis šventėmis jauniesiems panevėžiečiams – „ABC“ piešinių ant asfalto konkursais. Mažieji žiūrovai per spektaklių pertraukas būdavo kviečiami piešti scenoje matytas lėles. Šias šventes filmavo sąjunginė ir respublikinė televizijos. 2005 m., minint Alberto Stepankos 85-ąsias gimimo metines, buvo sukurtas videofilmas „Jis ir akmenį prakalbindavo“ (režisierius ir operatorius Albertas Petrauskas). Šios kūrybiniu talentu apdovanotos asmenybės veikla neapsiribojo viena sfera. Bendražygių pasakojimu, originalumo nestokojantis menininkas savo gyvenamą aplinką paversdavo kūrybine aikštele, kiekviename daikte įžvelgdavo galimybę – liejo akvareles, tapė, kalinėjo metalą, akmenis, drožė medį. Senieji panevėžiečiai namo kiemą, kuriame gyveno dailininkas, buvo praminę muziejumi po atviru dangumi. Iki šių laikų kieme išlikusios menininko medžio ir akmens skulptūros.

A. Stepanka prisidėjo kuriant ir puoselėjant dailės tradicijas Panevėžyje. Kasmet nuo 1969 iki 1972 metų jis buvo renkamas Lietuvos liaudies meno draugijos (nuo 1989 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos) Panevėžio zonos atsakinguoju sekretoriumi. 1956 m. jo įkurta dailės studija, vėliau išaugusi į plačiau žinomą dailės studiją “Spektras”, padarė proveržį miesto dailės gyvenime, suformavo prielaidas

1968 m.  įsteigti  Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio sekciją (pagrindinis iniciatorius dailininkas Kazys Naruševičius). Šia iniciatyva  imti burti miesto dailininkai profesionalai, pradėtos rengti metinės jų parodos.

Alberto Stepankos kūrybinis gyvenimas ir palikimas – labai įvairiapusis. Džiaugiamės dovanotomis fotografijomis, kurios pasitarnaus platesniems šio Panevėžį Lietuvoje ir tarptautiniu mastu garsinusio menininko veiklos tyrimams ir sklaidai. Dėkojame Stepankų dukrai Dianai Žukauskienei, nuo mažų dienų teatre vaidinusiai Vandai Petrauskaitei-Pranckevičienei išsaugojusioms ir dovanojusioms muziejui fotodokumentinį teatro archyvą, buvusiems teatro aktoriams Jonui Gavėnui, Daliai Ramanauskaitei, pasidalijusiems mielais prisiminimais iš teatro praeities.

Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų saugotoja Rasa Stružienė

Fotografija iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fondų :

1.  A. Stepanka su paties kurta lėle. Apie 1987 m.