Tarptautinė virtuali paroda „Už mūsų laisvę“

Lietuvos, Latvijos ir Estijos muziejų pasakojimas-virtuali paroda, skirta Baltijos kelio 30-mečiui paminėti.

       

Parodą galite peržiūrėti paspaudę ČIA

  

Už mūsų laisvę

  

Nuo pasaulį sužavėjusios taikios trijų okupuotų valstybių žmonių solidarumo akcijos prabėgo 30 metų. Rankomis susikibę įvairių tautybių Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai ir juos palaikantys svečiai iš kitų šalių pademonstravo okupantui ir visam pasauliui, kad šių mažų valstybių žmonės tenori gyventi taikiai laisvoje savo tėvynėje. Rankose jie laikė ne ginklus, o degančias žvakutes okupacijos aukoms atminti, ne kalavijus, o gėles – kardelius, nes rugpjūčio pabaigoje pats jų žydėjimas.

  

Norėdami priminti šią gražią, vienijančią Baltijos kelio akciją, Latvijos nacionalinio muziejaus darbuotojai pakvietė visų trijų šalių muziejus, bendradarbiauti kuriant bendrą virtualią parodą. Į jų kvietimą atsiliepė Lietuvos ir Estijos nacionaliniai muziejai. Prisijungėme ir mes, Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai, nutarę, kad turime vertingų Baltijos kelią menančių eksponatų, kuriuos verta parodyti ne tik mūsų krašto žmonėms. Atrenkant eksponatus norėjosi, kad jie būtų kuo įvairesni, todėl neapsiribojome vien tais, kurie jau saugomi mūsų muziejaus fonduose. Taip rinkiniai pasipildė dviem dailininko Zigmanto Plėščio ekslibrisais ir Baltijos kelio negatyvais, Vitalijos Vasiliauskaitės Baltijos kelio skaidrėmis, itin vertingomis Jono Ambraškos po Baltijos kelio Laisvės (tuometinėje Lenino) aikštėje vykusio mitingo negatyvų skaitmeninėmis kopijomis.

  

Buvo atrinkti ir parodos organizatoriams pateikti 46 eksponatai: du Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio miesto tarybos posėdžių protokolai apie pasirengimą rugpjūčio 23-iosios dienos minėjimui, du Povilo Šiaučiūno kurtų atvirukų projektai, atspausdintas Vyganto Kosmausko sukurtas atvirukas, ranka rašytas skelbimas ir spausdintas plakatas apie vyksiantį Baltijos kelią, šiai progai pasiūta vėliava, su kuria Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio miesto tarybos narys, vėliau – Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras Julius Bienortas (1943–2019) stovėjo Panevėžyje, Smėlynės (tuometinėje N. Gogolio) gatvėje, du Z. Plėščio ekslibrisai – „1988–1999 Baltijos kelias – via Baltica. Prof. Vyt. Landsbergis“ ir „1989 Baltijos kelias 1999. In memoriam Algis Plitninkas“, Zigfrido Zoltnerio paveikslas „Baltijos kelias“ ir pluoštas Jono Ambraškos Baltijos kelio ir mitingo Panevėžio mieste, Arturo Milašausko Baltijos kelio prie Lietuvos-Latvijos sienos fotografijų.

   

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Panevėžio miesto tarybos posėdžių protokoluose užfiksuota detali informacija, kaip buvo rengiamasi Baltijos kelio akcijai. Rugpjūčio 14 d. posėdyje dalyvavo Vytautas Krikščiūnas, Liuda Jonušienė, Algimantas Plitninkas, Julius Beinortas, Rytis Mykolas Račkauskas, Gintaras Šileikis, Jonas Liaučius, Arnoldas Simėnas, Egidijus Jarašiūnas, Alfonsas Žobakas, Darius Staugaitis, Faustas Keršys, stebėtojais buvo Diana Varnienė, Rasa Čergelienė, Gvidonas Jakutonis, Antanas Šimėnas, Jonas Čeponis, Aldona Mockienė ir Zenonas Gailiušis, pirmininkavo E. Jarašiūnas, sekretoriavo Bena Valeckaitė. Nutarta, kad Panevėžio miesto ir rajono 20 kilometrų ruože reikės 20 tūkst. žmonių, iš jų – apie 5 tūkst. miesto ribose. Numatyta, kad vien iš „Ekrano“ gamyklos bus apie 150–180 automobilių. Po Baltijos kelio akcijos suplanuota surengti mitingą miesto centre, už renginius mieste paskirti atsakingi asmenys: J. Liaučius, D. Varnienė, L. Jonušienė ir F. Keršys. Taip pat nutarta parengti atviruką, išspausdinti jį 10 tūkst. egzempliorių tiražu ir platinti nemokamai, rugpjūčio 21 d. parengti ir išleisti laikraštį „Laisvas žodis“, pasirūpinti informacijos sklaida per radiją, laikraščiuose „Panevėžio tiesa“ ir „Tėvynė“, Piniavoje pastatyti Baltijos keliui skirtą paminklinį akmenį.

  

Rugpjūčio 21 d. posėdyje dalyvavo G. Šileikis, A. Žobakas, L. Jonušienė, V. Krikščiūnas, Vitalija Kopūstienė, A. Plitninkas, F. Keršys, A. Simėnas, Nomeda Simėnienė, Saulius Filipavičius, E. Jarašiūnas, J. Beinortas, D. Staugaitis, stebėtojais buvo G. Jakutonis, Petras Kondratėnas, D. Varnienė, Povilas Urbšys, J. Čeponis, Z. Gailiušis. Jo metu pasiskirstyta konkrečiomis užduotimis: už svečių Kazimiero Uokos ir Arvydo Juozaičio pakvietimą į mitingą atsakingas G. Šileikis, už spaudos platinimą – A. Simėnas, už pagalbą žaliaraiščiams – G. Jakutonis, už mitingo organizavimą prie Lietuvos-Latvijos sienos – kun. S. Filipavičius, H. Sinickas ir J. Beinortas. Numatyta, kad atidengiant paminklinį akmenį Piniavoje kalbės Panevėžio rajono tarybos narys Kryževičius, o 20.30 val. mieste prasidėsiantį mitingą ves F. Keršys.

  

Po akcijos Gintaro Šileikio rašytoje ataskaitoje, saugomoje vieno iš Baltijos kelio organizatorių Arūno Grumado, teigiama, kad Baltijos kelyje Panevėžio mieste ir rajone dalyvavo apie 50 tūkst. žmonių, kurie atvyko visuomeniniu, nuosavu ar įstaigų transportu (apie 2 tūkst. automobilių). Baltijos kelyje budėjo Valstybinės automobilių inspekcijos ir Greitosios pagalbos tarnybos. Mitinge Laisvės aikštėje dalyvavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos nariai Arvydas Juozaitis, Kazimieras Uoka ir Vitas Tomkus. Į aikštę suplūdo apie 15 tūkst. žmonių.

    

Parodoje pateikiama medžiaga iš Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Estijos nacionalinio muziejaus, Panevėžio kraštotyros muziejaus, Estijos transliacijos muziejaus, Saremos muziejaus, Estijos tautos fronto muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos valstybės naujojo archyvo ir iš privačių asmenų: Vidos Ambraškaitės, Aleksandro Macijausko, Romualdo Požerskio, Vytauto Suslavičiaus, Angonitos Rupšytės, Arūno Grumado, taip pat iš tinklalapio www.europeana.eu.

   

Parodoje pateikiami svarbesni dokumentai, galite pamatyti radijo imtuvus, kuriuos turėjo akcijos dalyviai ir tiesiogiai klausėsi informacijos apie Baltijos kelio eigą, džemperis, kuriuo vilkėjo Latvijos tautos fronto pirmininkas Dainis Yvanas, Terje Truskos Baltijos kelyje vilkėta suknelė, stiklinė su trijų Baltijos valstybių simbolika, iš kurios Tiir Marnot Baltijos kelyje malšino troškulį. Didžiąją parodos dalį sudaro fotografijos iš įvairių Baltijos kelio atkarpų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

  

  

Zita Pikelytė

Istorijos skyriaus vedėja