Virtuali paroda „Krepšinis: vakar, šiandien, rytoj“

 

Krepšinis – populiariausia sporto šaka Lietuvoje. Šis komandinis žaidimas pasaulyje žaidžiamas nuo 1891 m. Jo pradininkas buvo kanadietis, tuo metu jau gyvenęs JAV, Džeimsas Neismitas (James Naismith). Pirmiausia krepšiniu Lietuvoje susidomėjo moterys, bet greitai iniciatyvą perėmė vyrai. 1921 m. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos sportininkai ir sportininkės pradėjo žaisti basketbolą. Krepšinio žaidimą Lietuvoje propagavo Amerikos lietuviai.

 

1922 m. balandžio 23 d. įvyko pirmosios oficialios krepšinio rungtynės Lietuvoje: susitiko Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komanda ir Kauno miesto rinktinė. Rungtynes rezultatu 8:6 laimėjo Fizinio lavinimosi sąjungos komanda.

 

Lietuvoje krepšinį ypač populiarino Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė, garsusis lakūnas Steponas Darius ir gydomosios kūno kultūros specialistas Karolis Dineika. Buvo išleistos krepšinio žaidimo taisyklės ir vadovėliai. 1922 m. Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija išleido Karolio Dineikos ir Juozo Ereto knygą „Kumščiasvydis ir krepšiasvydis“.

 

1922 m. įvyko pirmasis Lietuvoje moterų, 1924 m. – vyrų krepšinio čempionatas, o 1925 m. gruodžio mėnesį – pirmosios tarpvalstybinės vyrų rungtynės Lietuva–Latvija, pralaimėtos rezultatu 20:41.

 

1934 m. Kaune įsteigti Kūno kultūros rūmai ir kilo nauja krepšinio populiarumo banga.

 

1936 m. Lietuva priimta į Tarptautinę mėgėjų krepšinio federaciją FIBA. Tais pačiais metais krepšinis pirmąkart įtrauktas į Berlyno olimpinių žaidynių programą. Olimpiadą laimėjo JAV rinktinė. Vienas iš komandos kapitonų buvo Amerikos lietuvis Pranas Lubinas. 1936 m. jis atvyko į Lietuvą ir prisidėjo prie krepšinio populiarinimo mūsų šalyje. Iš JAV atvyko ir du išeivijos krepšininkai Feliksas Kriaučiūnas ir Pranas Talzūnas. Lietuvos rinktinė intensyviai ruošėsi 1937 m. Europos vyrų krepšinio čempionatui Rygoje. Komandos vadovu ir kapitonu tapo F. Kriaučiūnas. Treniruotės vykdavo už uždarų durų – paslaptyje laikyta, kaip Amerikos lietuviai žaidžia komandoje. Į Europos čempionatą Lietuva vyko kaip autsaiderė, o tapo čempione. Lemiamose rungtynėse 24:23 buvo nugalėta Italija. Europos čempionais tapo: Feliksas Kriaučiūnas, Pranas Talzūnas, Jonas Žukas, Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas, Artūras Andriulis, Leonas Kepalas, Pranas Mažeika, Česlovas Daukša, Leonas Petrauskas, Eugenijus Nikolskis, Stasys Šackus. Pranas Talzūnas buvo išrinktas geriausiu čempionato žaidėju.

 

1938 m. Lietuvos moterų krepšinio komanda tapo Europos vicečempione. Lietuvos rinktinę treniravo Feliksas Kriaučiūnas.

 

1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas buvo surengtas Lietuvoje. Tam tikslui Kaune per rekordinį laiką buvo pastatyta Sporto halė. Europos pirmenybėse ir vėl nugalėjo Lietuva. Ypač sunkias rungtynes su Latvija lietuviai laimėjo rezultatu 37:36, krepšinio žvaigždei Pranui Lubinui pelnius lemiamą metimą. Paskutinėse rungtynėse Italija nugalėta 48:15. Halėje susirinkdavo po 10–12 tūkstančių žiūrovų. Rinktinėje žaidė: Pranas Lubinas, Feliksas Kriaučiūnas, Leonas Baltrūnas, Zenonas Puzinauskas, Artūras Andriulis, Pranas Mažeika, Leonas Petrauskas, Eugenijus Nikolskis, Vytautas Norkus, Juozas Jurgėla, Mindaugas Šliūpas, Vytautas Budriūnas, Artūras Cenfeldas, Vytautas Leščinskas, Mindaugas Ruzgys.

 

Deja, prasidėjęs karas ir sovietinė okupacija sustabdė Lietuvos krepšinio vystymąsi. Nepaisant sudėtingų sąlygų, gana aktyviai buvo sportuojama nacių okupacijos metais. 1947 m. į Panevėžį atvykęs Vilhelmas Variakojis pradėjo dirbti Berniukų gimnazijoje. Su V. Variakojo vardu siejamas šios sporto šakos atgimimas Panevėžyje pokario metais. 1950 m. Panevėžio merginos tapo Lietuvos „Spartako“ draugijos čempionėmis. 1951 m. Panevėžio „Spartako“ komanda tapo draugijos čempione SSRS pirmenybėse Odesoje. Iš Odesos grįžusius krepšininkus sutiko visas miestas. 1958 m. Elektros gatvėje buvo įkurta vaikų sporto mokykla, tapusi pagrindine krepšininkų kalve. Šiek tiek vėliau veiklą pradėjo Panevėžio sporto internatinė mokykla. Joje mokėsi ir sportavo krepšininkai Gintaras Einikis, Šarūnas Marčiulionis, Vitalija Tuomaitė, trumpai – Arvydas Sabonis. Jaunuosius sportininkus Panevėžio sporto mokyklose treniravo Raimundas Sargūnas, Algirdas Matačiūnas, Alfonsas Garuckas, Gintaras Leonavičius ir kiti.

 

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuva buvo okupuota, ir geriausi krepšininkai buvo kviečiami žaisti SSRS rinktinėje.

 

1947 m. Europos čempionais tapo SSRS komandos sudėtyje žaidę Stepas Butautas, Vytautas Kulakauskas, Justinas Lagunavičius ir Kazys Petkevičius. 1952 m. Helsinkio olimpiadoje olimpinių vicečempionų vardus iškovojo Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius. Kiek vėliau išgarsėjo Stanislovas Stonkus. Vienas garsiausių Lietuvos krepšininkų Modestas Paulauskas 1965 m. pirmąkart tapo Europos čempionu. Europos čempiono vardą jis iškovojo 4 kartus, o 1972 m. Miuncheno olimpiadoje tapo olimpiniu čempionu. Vėliau atėjo Sergejaus Jovaišos, Valdemaro Chomičiaus, Rimo Kurtinaičio, Šarūno Marčiulionio, Arvydo Sabonio era. 1986 m. Kauno „Žalgiris“ laimėjo tarpkontinentinę V. Džonso taurę. 1988 m. Seulo olimpiadoje čempionų vardus iškovojo Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis. Pasaulio ir Europos čempione tapo Jūratė Daktaraitė, olimpine ir pasaulio čempione – Vida Šulskytė-Beselienė, Du kartus olimpine čempione tapo Angelė Rupšienė.

 

Panevėžį garsino krepšininkai Marius Gečas, Algirdas Matačiūnas, Vitoldas Masalskis, Raimundas Čivilis, Vytenis Andriūnas, Jonas Kazlauskas, krepšininkės Vanda Ruzgutė, Leokadija Sadkevičiutė-Madeikienė, Birutė Statkevičiūtė-Sabaliauskienė, Larisa Vinčaitė, Alė Bajorūnaitė-Girdžiūnienė, treneriai Vilhelmas Variakojis, Raimundas Sargūnas, Vidmantas Paškauskas, Viktoras Apinys, Gintaras Leonavičius, Jonas Kazlauskas ir daug kitų.

 

Naują impulsą davė 1990 m. kovo 11 d. atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Arvydas Sabonis net penkis kartus buvo išrinktas geriausiu Europos krepšininku. 1996 m. geriausiu Europoje pripažintas Artūras Karnišovas. Lietuvą garsino Šarūnas Marčiulionis, Žydrūnas Ilgauskas, Linas Kleiza ir daugybė kitų. 1999 m. Kauno „Žalgiris“ – Eurolygos laimėtojas. 1997 m. Lietuvos moterų komanda tapo Europos čempione. Moterų krepšinį garsino Lina Dambrauskaitė, Dalia Belickaitė-Kurtinaitienė, Jurgita Štreimikytė-Virbickienė ir daugelis kitų.

 

1992, 1996, 2000 m. Lietuvos vyrų rinktinė olimpiadose laimėjo bronzos medalius. 2010 m. užėmė trečią vietą pasaulio čempionate.

 

2003 m. Europos čempionais tapo Arvydas Macijauskas, Šarūnas Jasikevičius, Saulius Štombergas, Mindaugas Žukauskas, Donatas Slanina, Eurelijus Žukauskas, Ramūnas Šiškauskas, Virginijus Praškevičius, Kšištofas Lavrinovičius, Giedrius Gustas, Dainius Šalenga ir Darius Songaila. Vyresnysis treneris buvo Antanas Sereika.

 

Lietuvos Seimas 2022 m. paskelbė Lietuvos krepšinio šimtmečio metais.

 

 

Nuotraukos iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“, Joniškio krepšinio muziejaus, Latvijos sporto muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Panevėžio kraštotyros muziejaus ir privačių asmenų rinkinių.

 

1 pav. Krepšinio pradininkas Džeimsas Neismitas (James Naismith). XIX a. 9 deš.

 

2 pav. Krepšinio pradininkas Džeimsas Neismitas su žmona Maude. XIX a. 9 deš.

 

3 pav. Vienas krepšinio pradininkų Lietuvoje Steponas Darius. XX a. 3 deš.

 

4 pav. Informacija apie krepšinį. „Lietuva“, 1921 m. Nr. 4.

 

5 pav. Informacija spaudoje apie pirmąsias krepšinio rungtynes. „Lietuvos sportas“, 1922 m. Nr. 5.

 

6 pav. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos krepšininkės. „Lietuvos sportas֧“, 1922 m. Nr. 11–12.

 

7 pav. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos krepšininkės. XX a. 3 deš.

 

8 pav. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos krepšininkai. Iš kairės: M. Senkus, V. Vokietaitis, S. Darius, J. Gureckas, A. Bulvičius. 1923 m.

 

9 pav. Lietuvos krepšinio rinktinė po rungtynių su Latvijos rinktine. 1925 m.

 

10 pav. ASK A ir B klasės krepšinio komandos. Su kamuoliu – Vilhelmas Variakojis. 1935 m.

 

11 pav. Centrinio jaunalietuvių sporto klubo krepšininkai. Antras iš kairės Vilhelmas Variakojis. XX a. 4 deš.

 

12 pav. 1937 m. Europos krepšinio čempionato dalyviai. „Lietuvos sportas“, 1937 m. Nr. 17.

 

13 pav. Lietuvos rinktinės krepšininkai – Europos čempionai. 1937 m.

 

14 pav. Lietuvos krepšininkų – Europos čempionų – sutikimas Kaune. 1937 m.

 

15 pav. 1937 m. Europos čempionai – Lietuvos krepšininkai Marijampolėje su vietos krepšininkais. 1938 m. balandis.

 

16 pav. Lietuvos krepšinio rinktinės žaidėjai ir vadovai. Pirmoje eilėje pirmas iš dešinės – Vilhelmas Variakojis. 1938 m. M. Smečechausko nuotr.

 

17 pav. Rokiškio krepšinio rinktinė. 1938 m.

 

18 pav. Šiaulių krepšininkai. XX a. 4 deš.

 

19 pav. Krepšinio rungtynės Lietuva–Prancūzija. 1938 m.

 

20 pav. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada. 1938 m.

 

21 pav. Tautinės olimpiados dalyvis krepšininkas Mykolas Ruzgys. 1938 m.

 

22 pav. Krepšinio varžybų nugalėtojai tautinėje olimpiadoje. 1938 m.

 

23 pav. Moksleivių krepšinio rungtynės tautinėje olimpiadoje. 1938 m.

 

24 pav. Lietuvos moterų krepšinio komanda Italijoje. 1938 m.

 

25 pav. Lietuvos moterų krepšinio komanda – Europos vicečempionė. 1938 m.

 

26 pav. Lietuvos moterų krepšinio komanda – Europos vicečempionė. „Lietuvos sportas“, 1938 m. Nr. 20.

 

27 pav. Lietuvos fizinio lavinimosi komanda – Lietuvos krepšinio čempionė. „Lietuvos sportas“, 1938 m. Nr. 20.

 

28 pav. Kauno sporto halės statyba. 1939 m.

 

29 pav. Karolis Dineika su Lietuvos krepšinio rinktine. 1939 m.

 

30 pav. Lietuvos rinktinė – 1939 m. Europos čempionato nugalėtoja su iškovota taure „Sidabrinė kraičio skrynia“.

 

31 pav. 1939 m. Lietuvos krepšinio rinktinės narių draugiški šaržai.

 

32 pav. Krepšininkas Feliksas Kriaučiūnas – 1937 ir 1939 m. Europos krepšinio čempionas. 1939 m.

 

33 pav. Krepšininkas Pranas Lubinas. 1939 m.

 

34 pav. Panevėžio valstybinės gimnazijos krepšininkai. 1939 m

 

35 pav. Juozo Zikaro sukurta krepšininko skulptūra. 1943 m.

 

36 pav. Panevėžio vyrų ir merginų krepšinio rinktinės. „Panevėžio apygardos balsas“, 1942 m. Nr. 26, p. 5.

 

37 pav. Biržų „Vilko“ klubo krepšininkai. 1943 m.

 

38 pav. Panevėžio vyrų ir moterų krepšinio rinktinės. 1949 m.

 

39 pav. Kauno „Žalgiris“ – SSRS čempionas. 1951 m.

 

40 pav. Apdovanojama Kauno krepšinio komanda „Žalgiris“. Penktas iš kairės – panevėžietis, Kūno kultūros instituto studentas Raimundas Sargūnas. Apie 1953 m.

 

41 pav. Atakuoja Algirdas Matačiūnas. 1956 m.

 

42 pav. Treneris Vilhelmas Variakojis treniruoja Panevėžio sporto mokyklos mokinius. 1968 m.

 

43 pav. Treneris Raimundas Sargūnas. XX a. 9 deš.

 

44 pav. Panevėžio „Lietkabelio“ krepšininkai. 1985 m.

 

45 pav. Panevėžio „Lietkabelio“ krepšininkai – Lietuvos čempionai. 1988 m.

 

46 pav. Panevėžio sporto centro komanda (trenerė Rima Daunienė), „Vikruolių taurėje“ Mažeikiuose užėmusi pirmą vietą. 2020–2021 m.

 

47 pav. Geriausia 2020–2021 m. sezono Lietuvos moksleivių krepšinio lygos trenerė Rima Daunienė.

 

48 pav. Renginys „Krepšinis vakar, šiandien, rytoj“. Sėdi iš kairės: krepšininkai Vytenis Andriūnas, Vitoldas Masalskis, Jonas Kazlauskas. 2022 m. balandžio 28 d. G. Kartano nuotr.

 

49 pav. Krepšininkas Jonas Valančiūnas. 2022 m. gegužės 21 d. P. Židonio nuotr.

 

50 pav. Lietuvos krepšinio rinktinės treneris Kazys Maskvytis. 2022 m. gegužės 21 d. P. Židonio nuotr.

 

51 pav. Panevėžio „Lietkabelio“ komanda. 2022 m. gegužės 21 d. P. Židonio nuotr.

 

52–53 pav. Akimirkos iš Panevėžio „Lietkabelio“ ir Kauno „Žalgirio“ rungtynių. 2022 m. gegužės 21 d. P. Židonio nuotr.

 

52–53 pav. Akimirkos iš Panevėžio „Lietkabelio“ ir Kauno „Žalgirio“ rungtynių. 2022 m. gegužės 21 d. P. Židonio nuotr.

 

53 pav. Panevėžio „Lietkabelio“ šokėjos. 2022 m. gegužės 21 d. P. Židonio nuotr.

 

54 pav. Krepšinio sirgaliai Panevėžio „Lietkabelio“ ir Kauno „Žalgirio“ rungtynėse. 2022 m. gegužės 21 d. P. Židonio nuotr.